Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai atliko amonio poveikio sveikatai rizikos vertinimą. Vandenyje didžioji dalis amoniako virsta į amonį (NH₄⁺ joninę amoniako formą). Todėl terminas „amoniakas“ apima nejonizuotą formą – amoniaką (NH₃) ir amonio katijoną (NH₄⁺). Pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, amonio specifikuota vertė geriamajame vandenyje yra 0,50 mg/l. Vandenyje esantis amoniakas yra galimo vandens užterštumo bakterijomis, nuotekomis, gyvūnų fekalijomis indikatorinis rodiklis.
Lietuvoje požeminis vanduo yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis. Amonis požeminiuose vandenyse gali susidaryti natūraliomis gamtinėmis sąlygomis. Lietuvoje gamtinėmis sąlygomis besiformuojančiame vandenyje amoniokoncentracija gali būti didesnė nei nustatyta geriamajam vandeniui.
Amonio koncentraciją požeminiuose vandenyse gali įtakoti aplinkos tarša dėl ūkio subjektų vykdomos veiklos. Daugeliu atveju dėl ūkio subjektų veiklos įtakos užterštas gruntinis vanduo toli nepaplinta, tačiau tam tikromis sąlygomis gali kelti pavojų požeminio vandens išteklių kokybei. Ypač tai aktualu miestų teritorijoms, kuriose koncentruojasi daug objektų ir po kuriomis yra susiformavusi savita gruntinio vandens sudėtis. Be to, daugiau nei trečdalis potencialių taršos objektų patenka į vandenviečių sanitarinės apsaugos zonas (SAZ), daugiausiai į III ─ apsaugos nuo cheminės taršos juostą.
Lietuvoje atlikus studiją apie geologinės aplinkos užterštumą, paaiškėjo, kad amonio koncentracija gruntiniame vandenyje viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją degalinių, sąvartynų, fermų aplinkoje.
Nustatyta, kad įvairių Lietuvos vandenviečių vandenyje amonio koncentracija yra didesnė nei leistina, tačiau Nidos, o ypač Preilos ─ Pervalkos vandenviečių vandenyje amonio koncentracija ženkliai viršija leistiną normą.
Žmogus per parą išgeria vidutiniškai 1,5─2 l geriamojo vandens. Atsižvelgiant į Nidos ir Preilos ─ Pervalkos vandenviečių vandenyje nustatytas amonio koncentracijas (atitinkamai 2,04 mg/l ir 9,78 mg/l), paskaičiuota, kad šių gyvenviečių gyventojai su geriamuoju vandeniu per parą amonio gauna atitinkamai ~3─4 mg ir ~15─20 mg. Išnagrinėjus literatūros duomenis apie amoniako poveikį žmonėms ir eksperimentiniams gyvūnams, abejotina, kad Nidos ir Preilos ─ Pervalkos vandenviečių vandens vartojimas gali sukelti neigiamą poveikį gyventojų sveikatai. Tačiau, nustačius amonio koncentracijos padidėjimą geriamajame vandenyje, būtina ieškoti ir aiškintis jo atsiradimo priežastis, taikyti amonio koncentracijos mažinimo iki priimtinos normos priemones.