Naujausioje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA), Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad antibiotikų naudojimas ūkiniams gyvūnams sumažėjo ir šiuo metu yra mažesnis nei tarp žmonių.
Laikantis „Vienos sveikatos“ požiūrio, duomenys apie antibiotikų naudojimą ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AMR) vystymąsi Europoje 2016–2018 m. pateikiami bendroje trijų ES institucijų ataskaitoje.
Žymus antibiotikų naudojimo ūkiniams gyvūnams sumažėjimas rodo, kad antibiotikų naudojimo mažinimo priemonės, kurių imtasi šalių lygmenyje, yra veiksmingos. Nuo 2016 m. iki 2018 m. antibiotikų, vadinamų polimiksinais, įskaitant kolistiną, naudojimas ūkiniams gyvūnams sumažėjo beveik perpus. Tai yra teigiamas pokytis, nes polimiksinai taip pat naudojami ligoninėse gydant pacientus, užsikrėtusius daugeliui vaistų atspariomis bakterijomis.
Antibiotikų naudojimo situacija ES yra įvairi – padėtis labai skiriasi skirtingose šalyse, taip pat skiriasi ir naudojamų antibiotikų rūšys. Pavyzdžiui, aminopenicilinai, trečios ir ketvirtos kartos cefalosporinai ir chinolonai (fluorochinolonai ir kiti chinolonai) yra dažniau taikomi žmonių gydymui nei naudojami ūkiniams gyvūnams, o polimiksinai (kolistinas) ir tetraciklinai priešingai – daugiau naudojami gyvūnams, o ne žmonėms.
Ryšys tarp antibiotikų vartojimo ir bakterijų atsparumo
Duomenys rodo, kad karbapenemų, 3 ir 4 kartos cefalosporinų ir chinolonų vartojimas ir žmonėms infekcijas sukeliančių Escherichia coli atsparumas šiems antibiotikams yra susiję. Panašios sąsajos buvo nustatytos ir tarp maistui auginamų gyvūnų.
Ataskaitoje taip pat patvirtintas ryšys tarp antimikrobinių medžiagų naudojimo ūkiniams gyvūnams ir bakterijų, išskirtų iš ūkinių gyvūnų, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, kuris savo ruožtu yra susijęs su žmonių bakterijų atsparumu. To pavyzdys galėtų būti Campylobacter spp. bakterijos, kurios aptinkamos ūkiniuose gyvūnuose bei sukelia maisto kilmės infekcijas žmonėms. Tarp šių bakterijų – išskirtų iš gyvūnų ir nustatytų žmonėms – ekspertai nustatė atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ryšį.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai stebi panašias tendencijas
Jau aštuonerius metus Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis vykdo zoonotinių ir simbiotinių bakterijų antimikrobinio atsparumo stebėseną, didelis dėmesys skiriamas antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų atsiradimo priežasčių analizei ir plitimo prevencijai.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (toliau – NMVRVI) nuolat atliekami Lietuvoje užaugintų naminių gyvūnų (naminių paukščių, kiaulių) ir mėsos produktų mėginių (broilerių, jautienos, kiaulienos)), atrinktų iš mažmeninės prekybos vietų, bakterijų paplitimo ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimai – kas antri metai pakaitomis yra tiriami naminiai paukščiai bei kiaulės.
NMVRVI specialistai pastebi, kad dalis bakterijų darosi jautresnės antibakterinėms medžiagoms, vadinasi prevencijos ir kontrolės priemonės duoda rezultatų. Remiantis 2020 m. NMVRVI parengta tyrimų rezultatų analize, žarnyno lazdelių (lot. Escherichia coli), jautrių visoms analizuojamoms antibakterinėms medžiagoms, daugėja. Palyginus žarnyno lazdelių, išskirtų iš kiaulių 2015 m., 2017 m. ir 2019 m. atsparumą antimikrobinėms medžiagoms (toliau – AAM), stebima, kad daugėja žarnyno lazdelių, jautrių visoms tirtoms antibakterinėms medžiagoms (2015 m. – 32 proc., 2017 m. – 47 proc., 2019 m. – 57 proc.) Tik 24 proc. žarnyno lazdelių pasižymėjo dauginiu atsparumu (atsparumas ≥3 AM).
2020 metais, vykdant zoonotinių ir simbiotinių bakterijų paplitimo viščiukuose broileriuose, vištose dedeklėse, mėsiniuose kalakutuose ir šviežioje viščiukų broilerių mėsoje bei jų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms programą, NMVRVI buvo ištirti 575 mėginiai. Tyrimų rezultatų analizė parodys, kokios bakterijų atsparumo tendencijos pastaraisiais metais vyrauja naminių paukščių ir paukštienos sektoriuje.
NMVRVI atliekamų bakterijų paplitimo ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimų rezultatai teikiami Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) bei Europos maisto saugos tarnybai (EFSA), kuri kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC) ir Europos vaistų agentūra (EMA) apibendrina ir analizuoja visos Europos šalių duomenis bei teikia rekomendacijas.
Kova su bakterijų atsparumu – bendradarbiaujant
Bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra reikšminga pasaulinė visuomenės sveikatos problema, kuri yra ir didelė ekonominė našta. Jungtinėje ataskaitoje ekspertų pateikti rezultatai ragina toliau dėti pastangas kovojant su bakterijų atsparumu nacionaliniu, ES ir pasauliniu lygiu visuose sveikatos priežiūros sektoriuose. Sprendžiant šią globalią problemą labai svarbus „Vienos sveikatos“ principo taikymas.
Su trečiąja jungtine EFSA, EMA ir ECDC integruota ataskaita apie antimikrobinių medžiagų naudojimą/vartojimą bei žmonių ir maistui skirtų ūkinių gyvūnų bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ES/EEB 2016-2018 m., galima susipažinti čia.