Žmogus, gyvendamas tampriame ryšyje su gamta, yra ne tik naujų mokslinių išradimų autorius ir jų generatorius, bet ir asmuo, kuris prisiima atsakomybę už naujų mokslinių projektų, tiesiogiai susijusių su visos žmonijos sveikata, moderniausių technologijų kūrimu ir taikymu, diegimą šiandieninėje rinkoje, sparčiai žengiant į aukščiausios kompiuterizacijos amžių bei gyvūnijos ir augalijos pasaulyje, taikant naujus genetinius metodus naujoms gyvūnų veislėms ir augalų rūšims išrasti. Šiandien mokslininkai dar negali atsakyti kaip visa tai įtakos žmogaus sveikatą.
Genetiškai modifikuotų (GM) augalų pasėlių plotas pasaulyje nuo 1996 m. iki 2009 m. padidėjo keliasdešimt kartų. 2005 m. buvo auginta 90 mln. ha, o 2008 m. – 125 mln. ha genetiškai modifikuotų kultūrų. Pagrindinė GM kultūrų augintoja – JAV. Jos teritorijoje 2008 m. pasėta 62,5 mln. ha GM kultūrų, Argentinoje – 21 mln. ha, Brazilijoje – 15,8 mln. ha, Kanadoje – 7,6 mln. ha, Indijoje – 7,6 mln. ha, Kinijoje – 3,8 mln. ha.
2008 metais genetiškai modifikuoti augalai buvo auginami 25 pasaulio šalyse. Pasaulyje tarp genetiškai modifikuotų pasėlių vyrauja soja, jos plotai užima apie 67 mln. ha, kukurūzai – 37 mln. ha, medvilnė – 16 mln. ha, rapsai – 6 mln. ha (Clive James, 2009). Daugiausia genetiškai pakeistų augalų ir jų produktų vartojama JAV ir Kanadoje.
2008 metais buvo kultivuojamos 33 genetiškai modifikuotų kultūrų rūšys. Prognozuojama, kad 2015 metais GM kultūrų gali būti per 120: sojos – 17, kukurūzų – 24, rapso – 10, medvilnės – 27, ryžių – 15, bulvių – 8, kitų kultūrų – 23 rūšys.
Europos Sąjungoje (ES) genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų (sėklos, maisto produktai, pašarai) pateikimas į rinką yra kontroliuojamas. ES teisinėje bazėje keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Reglamentuose (EB) Nr. 1829/2003 ir (EB) Nr. 1830/2003 reikalaujama, kad maisto produktai ir pašarai, kurie yra sudaryti iš GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) arba kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % GMO, būtų ženklinami, jeigu šie GMO yra pateikti į Europos rinką pagal Bendrijos teisės aktų nuostatas. Kinija, Australija, Rusija deklaruoja taip pat 0,9 % GMO slenkstinę ribą. Kitose pasaulio šalyse ženklinama tik esant didesniam GMO kiekiui produktuose: Japonijoje, Taivanyje, Kanadoje – 5 %, Korėjoje – 3 %, Norvegijoje – 2 %. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas. Pagal Europos Sąjungos ir mūsų šalies teisės aktų reikalavimus, informacija vartotojams apie genetiškai modifikuotus organizmus turi būti nurodyta ženklinimo etiketėse. Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais, pritarus Europos maisto saugos tarnybos (European Food Safety Authority, EFSA) GMO specialistams.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) yra Lietuvos Respublikos kontrolinė genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ar jų produktų tyrimo institucija, vykdanti GMO ar jų produktų teikimo į rinką valstybinę saugos ir naudojimo laboratorinę kontrolę. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) yra priskirta genetiškai modifikuotų maisto produktų importo ir esančių rinkoje priežiūros kontrolė, priėmimo, registravimo ir realizavimo rinkoje kontrolė. VMVT, vadovaudamasi griežtais Europos Sąjungos (ES) teisės aktų reikalavimais genetiškai modifikuotam maistui, nuolat vykdo rinkoje esančių ir importuojamų sojų, kukurūzų, rapsų produktų kontrolę, tiria šių maisto produktų mėginius genetinei modifikacijai nustatyti. Per 2009 metų dešimt mėnesių atrinkti 172 produktų mėginiai iš 36 importuotojų. Atlikus laboratorinius tyrimus, trijuose buvo nustatyti genetiškai modifikuoti organizmai.
NMVRVI molekulinės biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyrius tiria maisto produktus, maisto papildus, maisto priedus, pašarus, augalus, sėklas dėl galimos genetinės modifikacijos. Tiriama sojų, kukurūzų, rapsų, ryžių ir kitų augalų produktai. Tiek importuoti, tiek valstybinės stebėsenos metu paimti mėginiai dėl GMO tiriami keliais etapais. Pirmiausia tikrinama, ar iš viso yra GMO, toliau atliekami GMO kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Kokybinio tyrimo metu nustatoma, kokia ar kokios genetinės modifikacijos yra tiriamame produkte, o kiekybiniu tyrimu nustatomas GMO kiekis procentais. GM kiekybinis nustatymas tiriamuose produktuose turi būti atliekamas pakankamai tiksliai. Tokie GMO produktų tyrimai atliekami naudojant realaus laiko polimerazės grandininės reakcijos (PGR) technologiją. Skyrius naudoja įteisintas ES šalyse GMO laboratorinių tyrimų metodikas (LST EN ISO 21569, 21570, 21571, 2476) ir standartines darbo procedūras, dauguma tyrimo metodų yra akredituoti pagal tarptautinio kokybės sistemos vadybos standarto ISO 17025 reikalavimus: atrankos (CaMV 35S promotoriaus, A.tumefaciens nos terminatoriaus nustatymas), specifiniai metodai GM kukurūzams (Bt176, Bt10, Bt11, GA21, T25, MON810, MON863, NK603, StarLink, MIR604), GM sojai (GTS 40-3-2), GM sojai (A2704-12), GM rapsams (Falcon GS40/90, GT73, MS8, RF3, MS1/RF1), GM ryžiams (L601RICE), GM ryžiams (Bt63, LLRICE62), GM bulvėms (EH92-527-1) ir kt.
Dažniausiai skyriuje atliekami maisto produktų ir pašarų tyrimai. 51 % GMO tyrimų sudaro sojos ir jos produktų tyrimai, 10 % – kukurūzų ir jų produktų, 4 % – rapso ir jo produktų, 4,3 % – ryžių tyrimai. Apie 75 % tirtų mėginių sudaro inspekciniai ir importo kontrolės, 10 % – savikontrolės, 5 % – kvalifikacijos tikrinimo, 1 % – aplinkos, 6 % – pašarų mėginiai. 86 % tirtų mėginių genetinė modifikacija nenustatyta (2004 – 2009 metų duomenys). Genetinės modifikacijos kiekis, viršijantis 0,9 %, nustatytas 8,5 % tirtų mėginių, GM kiekis nuo 0,1iki 0,9 % nustatytas 5,5 % mėginių. Dažniausiai buvo nustatyta GM sojos GTS 40-3-2 linija, pašaruose dažnai aptinkama GM kukurūzų linijos MON810, MON863, NK603, TC1507, T25, GA21, BT11.
Produktų, savo sudėtyje turinčių genetiškai modifikuotų organizmų, sąrašai nuolat atnaujinami, papildomi, informaciją apie tai galima rasti VMVT internetiniame puslapyje (www.vet.lt).
Primename, kad šiuo metu mūsų šalies parduotuvėse parduodami:
25 pavadinimų genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima linija, Luccija, Omili, Huilor, Sodžiaus, Kolumbo, Saulute, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Caroli, Dolores, Lankų, Flarina, Karolina, Maxima, Kooperacijos aruodai, Olin, Virtuoss.
7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Aukselis, Optima linija, Aima, tepūs riebalų mišiniai Sodžiaus, Aiva, Luxus Light, Riebalų tepinys 25 procentų riebumo.
9 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Turbo, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle Fokus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck, šokoladas su žaisliuku „Kto tam Plius“.
1 pavadinimo majonezas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Sodžiaus Provanso (Vokietija).
1 pavadinimo konservai – Frank Pott „Jautiena su grikiais“.
3 pavadinimų maisto papildai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – Hai r/ Skin / Nail Hard Kapsule (JAV), Memortop (JAV), Pover Multi Vit 90 Lithu (Kanada).
22 pavadinimų kulinariniai gaminiai – Kijevo kotletai, keptas karbonadas, balandėliai su mėsa, patiekalai „Gardumėlis“, „Pietūs kaip pas mamą“, „Greiti pietūs“, rauginti kopūstai su dešrelėmis, marčios virtinukai, puošti žagarėliai, keptas vištienos ketvirtis su bulvėmis, gardusis karbonadas skubantiems, užkepėlė „Mano mėgstamiausia“, Tinginio cepelinas, čeburekai su daržovių ir kumpio įdaru, čeburekai su mėsa, kibinai su kapota mėsa, marinuota silkė su svogūnais, lietiniai su plikytu kumpiu, tuno salotos, vištienos salotos su ryžiais, skrudinta duona su česnaku, beliašai.