Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atliekami importuojamų maisto produktų ir pašarų radiologiniai tyrimai, gyvūnų, maisto produktų, pašarų radiologinės taršos stebėsenos tyrimai, atliekami radiologiniai savikontrolės tyrimai. 2020 m. NMVRVI ir NMVRVI Kauno teritoriniame skyriuje atlikus 1562 maisto produktų (grybų, uogų ir kt.) mėginių tyrimus dėl radiacinės taršos – neatitikimų reikalavimams nenustatyta.
Ilgaamžių cezio (137Cs) izotopų tyrimai – svarbiausi
Pasak NMVRVI Cheminių tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto Prano Drulios, nors po Černobylio AE avarijos praėjo 34 metai, šios nelaimės padariniai jaučiami iki šiol. Pirmomis dienomis po avarijos radiacinę situaciją Lietuvoje daugiausia nulėmė jodo (131J) izotopai, todėl pagrindinis dėmesys buvo skiriamas radioaktyvaus jodo tyrimams žaliaviniame piene, kuris yra vienas iš pagrindinių kritinių produktų, vertinant radioaktyviosios taršos lygį pirmame radiacinės avarijos etape. Vėlesniais metais po avarijos NMVRVI buvo nuolat atliekamas cezio (137Cs) ir stroncio (90Sr) radionuklidų matavimai maisto produktuose, nes tokių matavimų rezultatai atspindėjo radiacinės taršos šalyje tendencijas, taip pat jie buvo naudojami įvertinti apšvitos dozes, kurias gauna gyventojai, vartodami įvairų maistą. Radioaktyvusis jodas (131J) dėl trumpo pusamžio greitai suskilo ir tapo nereikšmingu radiacinės taršos požiūriu.
Iki šių dienų reikšmingiausiais išliko ilgaamžiai cezio (137Cs ) izotopai, sąlygojantys žmogaus organizmo vidinį apšvitinimą. Todėl vykdant radiologinių likučių maisto produktuose ir laukinėje faunoje kontrolę, svarbiausiais laikomi cezio (137Cs ) nustatymo tyrimai.
Maisto produktuose Europos Sąjungoje teisės aktais yra reglamentuojamas tik cezio (137Cs) savitasis ir tūrinis aktyvumas, kurio leistinas lygis yra 600 Bq/kg visuose produktuose bei 370 Bq/kg – piene ir kūdikių maiste.
Stroncio (90Sr) aktyvumas maisto produktuose nėra reglamentuojamas, nes jo kiekiai, patekę į aplinką, buvo žymiai mažesni nei 137Cs. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad stroncis, kaip ir stabilusis kalcis, lengvai patenka į kaulinius audinius ir juose kaupiasi, 90Sr aktyvumą maisto produktuose ES šalyse radiologinės stebėsenos metu rekomenduojama tirti. Pasak P.Drulios, tiriant produktus NMVRVI matuojamas ir šio radionuklido aktyvumas.
Daugiausiai ištirta grybų ir uogų, radiacinė tarša nenustatyta
Atliekant radiologinę maisto produktų kontrolę, per šių metų sausio – rugpjūčio mėnesius NMVRVI ir NMVRVI Kauno teritoriniame skyriuje atlikti 1562 radioaktyvių medžiagų nustatymo maisto produktuose tyrimai. Reikalavimų neatitikusių mėginių nenustatyta.
Daugiausiai ištirta iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos importuotų miško grybų – 1048 tyrimai (daugiausiai šviežių, šaldytų voveraičių ir baravykų) bei uogų – 125 tyrimai (daugiausiai mėlynių bei bruknių). Taip pat, atlikti mėsos, pieno, medaus, pašarų, kiaušinių, žuvies ir kt. mėginių tyrimai. Visų tyrimų rezultatai atitiko teisės aktuose nustatytas normas.
2019 m. produktų, kuriuose būtų viršyta leistina radiacinė tarša, taip pat nebuvo nustatyta, o 2018 m. į Rusiją buvo grąžintos 33 t, į Ukrainą – 3 tonos grybų, kuriuose radiacinė tarša viršijo leistiną lygį.
Radiologinių tyrimų duomenys nustatyta tvarka teikiami Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centrui (stebėsenos duomenys), Radiacinės saugos centrui, Aplinkos ministerijai.
Vienas ryškiausių aplinkos radioaktyviosios taršos indikatorių išlieka miško grybai ir uogos. Natūrali laukinių grybų ir uogų aplinka paprastai yra miškai arba miškingos vietos, o šioms ekosistemoms yra būdinga tai, kad radioaktyvusis 137Cs išsilaiko ilgai vykstant cikliškai dirvožemio ir augmenijos medžiagų apykaitai. Todėl šių produktų tyrimų ir atliekama daugiausiai.
Radionuklidų laukinėje faunoje mažėja
Daugumai medžiojamų žvėrių svarbi mitybos raciono dalis yra miško grybai, uogos bei kiti miško paklotės augalai. Todėl dėsninga, kad šios medžiagos per mitybos grandinę patenka į gyvūnų organizmą, o vėliau yra aptinkamos sumedžiotų žvėrių mėsoje.
Stebint laukinės faunos radioaktyviąją taršą, 1986-1997 m. mūsų šalies miškuose, ypač Kuršių Nerijoje, žvėrių mėsoje buvo nustatomi leistiną lygį (600 Bq/kg ) viršijantys radioaktyvaus cezio (137Cs) likučiai. Rizikos požiūriu, dažniau cezio (137Cs ) buvo aptinkamas šernienoje, rečiau –stirnienoje ir elnienoje. Visiškai šio radionuklido nerandama fazanų, stručių ir ūkiuose auginamų laukinių žvėrių, paukščių mėsoje. Nuo 1998 m. iki šių dienų faunos tarša mažėjo, nors tyrimai rodo netolygų radioaktyvių medžiagų pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje, bet leistini radioaktyviųjų likučių kiekiai laukinėje faunoje per šį laikotarpį nebuvo viršyti.
Pagrindinės išvados vertinant riziką
Vertindami rizikos požiūriu radiologinę įvairių tiriamų objektų taršą, NMVRVI specialistai pažymi:
- Vietinės kilmės maisto produktų – jautienos, kiaulienos, paukštienos, pieno, tvenkinių žuvų, kiaušinių, laukinės faunos tarša 137Cs ir 90Sr radionuklidais 1988-2020 m. laikotarpiu neviršijo didžiausių leidžiamų koncentracijų (DLK);
- Vietinės kilmės maisto produktų taršos 137Cs ir 90Sr radionuklidais lygiai yra žemi ir statistiškai mažai kintantys;
- Radioaktyviosios taršos požiūriu didžiausias dėmesys kreiptinas įvežamų iš Baltarusijos, Ukrainos bei Rusijos miško grybų bei miško uogų radiologiniams tyrimams;
- Produktai, kuriuose aptinkami radioaktyviojo 137Cs pėdsakai: miško grybai ir uogos, laukinė fauna.
- Būtina ir toliau tęsti iš trečiųjų šalių, paveiktų Černobylio AE avarijos, importuojamų maisto produktų, radiologinę kontrolę.
Taigi, praėjus 34 metams po Černobylio AE avarijos, nelaimės padariniai vis dar akivaizdūs. Per šį laikotarpį suskilo dalis iškritusių ilgaamžių radionuklidų, tačiau dar reiks nemažai laiko, kol jų nebeliks. Greta Lietuvos pastatyta Astravo AE (ofic. Baltarusijos AE) vertinama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui ir Lietuvos žmonėms. NMVRVI specialistai dalyvauja LR Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje dėl pasirengimo valdant Astravo AE keliamą grėsmę.