Lapkričio 18 dieną, minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI), bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bei Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) vyko Lietuvos bei užsienio institucijų Apskritojo stalo diskusija “Spręskime antimikrobinio atsparumo problemą kartu“.
„Sveikinu visus susirinkusius, labai smagu matyti užsienio bei Lietuvos kolegas, kurie prisijungė prie mūsų rengino. Tai pirmasis tokio formato tarptautinis renginys Institute. Tik bedraujant ir bendradarbiaujant, skleidžiant informaciją apie AMR situaciją visuomenei ir visiems suinteresuotiems partneriams, galime spręsti antibiotikų vartojimo mažinimą visuose sektoriuose“, – kalbėjo NMVRVI direktorius Egidijus Pumputis.
Diskusijos dalyvius pasveikino Vytenis Povilas Andriukaitis, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui.
„Noriu padėkoti už pakvietimą ir be abejo, už puikios konferencijos organizavimą. Antimikrobinio atsparumo (AMR) problemai skiriamas per mažas visuomenės dėmesys. Specialistai, mokslininkai dirba, tačiau pagrindinė žinutė, kad kasmet dėl bakterijų atsparumo antibiotikams miršta per trisdešimt penkis tūkstančius Europos gyventojų, panašu, jog visuomenę pasiekia per mažai. Tai turėtų būti vienas pagrindinių keliamų klausimų. Žmonės dar nelabai suvokia problemos masto ir kokios jos pasekmės. Problema – globali, vadinasi, ir požiūris turi būti toks pat. Linkiu Lietuvoje spręsti AMR klausimą vieningai, visoms susijusioms institucijoms komunikuoti, bendrauti ir bendradarbiauti“, – kalbėjo V.P. Andriukaitis.
Dr. Aurelien Perez iš Europos Komisijos (EK) pristatė EK darbus ir planus kovai prieš AMR. Antimikrobinis atsparumas turi tiesioginę įtaką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei yra didelė ekonominė našta dėl išaugusių gydymo kaštų. Dėl antimikrobinio atsparumo ES ir EEE kasmet miršta tūkstančiai žmonių. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra Europos Komisijos prioritetinis darbas. dr. A. Perez pažymėjo, kad labai svarbu tarptautinis bendradarbiavimas.
Dr. Bernd-Alois Tenhagen iš Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto (BfR) pristatė AMR situaciją Vokietijoje, vykdomus nacionalinius stebėsenos planus, laboratorinių tyrimų duomenis, tendencijas bei bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms.
Švedijos žemės ūkio valdybos narys Michael Ladegaard Jensen ir Švedijos visuomenės sveikatos agentūros atstovė Emily Sellström susirinkusiesiems pristatė „Baltohop“ projektą. „Baltohop“ – Baltijos šalių Vienos sveikatos planas, kurio pagrindinis tikslas – parama nacionaliniams veiksmų planams dėl AMR įgyvendinimo, bendradarbiavimas, bendros įžvalgos, bendri tikslai, problemos ir jų sprendimo būdai. Lietuva taip pat gavo kvietimą prisijungti prie šio projekto.
Antimikrobinio atsparumo ir antibakterinių vaistų suvartojimą VMVT kontrolės sektoriuose pristatė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Kristina Stakytė. Pagrindiniai VMVT, kaip kontrolės įstaigos veiksmai yra šie: mažinti antibiotikų naudojimą, pakeisti antibiotikus alternatyviais gydymo būdais, stiprinti ligų prevenciją ir kontrolę, didinti informacinę sklaidą, stebėti zoonotinių ir simbiotinių bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, stiprinti receptinių vaistų skyrimo ir naudojimo kontrolę, gerinti veterinarijos paslaugų teikėjų kvalifikaciją dėl tinkamo antimikrobinių vaistų naudojimo, skatinti tinkamai naudoti antimikrobinius vaistus gyvūnų gydymui.
Instituto veiklą ir bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos analizę pristatė NMVRVI Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja Česlova Butrimaitė – Ambrozevičienė. Kasmet vis didėja dėmesys antibakteriniams preparatams atsparių mikroorganizmų atsiradimo priežasčių analizei ir plitimo prevencijai. Nuo 2014 m. Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis vykdo zoonotinių ir simbiotinių bakterijų antimikrobinio atsparumo stebėseną.
Patirtimi dalinosi kolegos iš Higienos instituto, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
„Labai ačiū už iniciatyvą, tokiam formate tai pirmas tarpinstitucinis kontaktas ir labai tikiuosi, kad ir toliau tęsime šią gražią tradiciją“, – dėkojo dr. Rolanda Valintėlienė. Higienos instituto, Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė bei pristatė antimikrobinį atsparumą ir antibakterinių vaistų suvartojimą medicinoje.
„Labai dėkoju už kvietimą ir galimybę dalyvauti. Augalininkystė sektoriuje AMR kalusimas tik pradedamas plėtoti, todėl dalyvavimas šioje diskusjoje – geras startas“, – sakė Rasa Rimkutė, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotoja. Pirmą kartą atkreiptas dėmesys į augalų sektorių ir sąsają su AMR 2019 metais. Antibakterinių medžiagų naudojimas augalininkystėje yra potencialiai svarbus rizikos veiksnys atsparių mikroorganizmų ir genų atrankai bei platinimui nuo augalų žmonėms ir gyvūnams.
Diskusijos dalyviai vieningai sutiko, kad turi būti skatinamas glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuriant bendrus tikslus bei dalijimasis žiniomis ir gerąja patirtimi, sprendžiant AMR klausimus.
Renginio dalyviai ekskursijos po NMVRVI metu aktyviai domėjosi laboratorine veikla, aptartos ir laboratorinio bendradarbiavimo galimybės.