Spausdinti
Spalio 4-oji – Pasaulinė gyvūnų globos diena. Tai ypatinga diena visiems, kurie neabejingi gyvūnams.
Šią dieną neatsitiktinai paprašėme pasidalinti mintimis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto veterinarijos gydytojos-infektologės, Serologinių tyrimų skyriaus vedėjos, mokslų daktarės Jūratės Buitkuvienės, kurią atjauta ir meilė gyvūnams atvedė į veterinarijos mokslą, motyvavo siekiant profesinių aukštumų gyvūnų ligų tyrinėjimo srityje ir visada lydi jos asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime. Ar diegdama naujausius gyvūnų ligų laboratorinių tyrimų metodus, ar atstovaudama Lietuvą tarptautiniuose vakcinų kūrimo projektuose, ar jodama žirgu, ar kasydama savo šunelių galvas – Jūratė visada spinduliuoja meile gyvūnams, tuo užkrėsdama draugus ir kolegas.
Ką Jums, Jūrate, reiškia Spalio 4-oji – Pasaulinė gyvūnų globos diena?
Ši diena man reiškia išties daug. Kartais pagalvoju, jei vieną rytą nubudę neberastume gyvūnų, ar gyvenimas turėtų prasmę?
Sunku net nusakyti, kiek gyvūnai žmonių būčiai suteikia grožio, meilės, šilumos, pagalbos, kiek pasitarnavo žmonijai. Ir gyvūnai, ir žmonės, visi esame gamtos vaikai, todėl turime gyventi harmonijoje. Gyvūnų globos diena man pirmiausia yra atsakomybės diena. Atsakomybės už gyvūnus, kuri tenka mums, žmonėms. Rūpintis gyvūnais yra mūsų pareiga.
Koks Jūsų asmeninis santykis su gyvūnais?
Visą gyvenimą svajojau būti veterinarijos gydytoja.
Viskas prasidėjo tiesiog nuo to, kad be galo myliu gyvūnus. Turbūt šią meilę paveldėjau iš mamos. Mano mama buvo kaimo felčerė, medikė. Eidavo kaime pas susirgusiuosius, o kaimo žmonės jos prašydavo ir karvutei vaistų paieškoti savo medicininiame lagaminėlyje, pagydyti. Buvo dienų, kai mama sakydavo, jog bijo grįžti iš darbo, nes žino, kad koks nors balandis nulaužta koja bus parneštas ar pelyčių iš Zoologijos sodo būsiu prisipirkusi… Nežiūrint tėvų ir mokytojų siūlomų krypčių, kur jų manymu, aš, kaip miesto vaikas, galėjau pasiekti puikių rezultatų, pasirinkau Lietuvos veterinarijos akademiją (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), kurią baigiau svajodama gydyti gyvūnus ir jiems padėti. Ta svajonė tiesiogiai pildėsi pora metų, kol gyvenimas atvedė į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (tuo metu Nacionalinę veterinarijos laboratoriją), kur susipažinau su visai kita darbo specifika – gyvūnų ligų laboratoriniais tyrimais. Čia turi susikoncentruoti į kitus dalykus – į tyrimų atlikimą, mėginio paruošimą, rezultatų vertinimą, naujų metodų diegimą ir kt. Tiesioginio sąlyčio su gyvūnais nėra, tačiau darbų tikslas tas pats – gyvūnų sveikata. Todėl niekas iš esmės nepasikeitė. Gyvenime mane visada supo ir supa gyvūnai ir juos mylintys žmonės. Ir darbe labiausiai motyvuoja iš asmeninio santykio su gyvūnais kylantis noras jiems padėti nesirgti, nepatirti kančios.
Jūsų vadovaujamame Serologinių tyrimų skyriuje šiuo metu atliekama daugiau nei 70 įvairių infekcinių gyvūnų ligų tyrimų, kurie užkerta kelią ligų protrūkiams, didelio masto grėsmėms, taip pat padeda gyvūnams išgyti ar nesusirgti. Kokių iššūkių tenka patirti darbe, kokios ligos šiuo metu aktualiausios Lietuvoje?
Taip, Serologinių tyrimų skyriuje šiuo metu tiriame ir analizuojame virš 70 įvairių laukinių ir naminių gyvūnų infekcinių ligų, tokių kaip klasikinis ir afrikinis kiaulių maras, paukščių gripas, galvijų bruceliozė, enzootinė galvijų leukozė, erkinis encefalitas, leptospirozė ir daugelis kitų. Gyvūnų ligų tyrimus taip pat atlieka ir mūsų Instituto virusologai, bakteriologai, patologai, molekulinės biologijos specialistai.
Serumas, mums serologams, yra pagrindinė medžiaga, kur galime aptikti antikūnių arba antigenų prieš tam tikrą ligų sukelėją, nors mes galime dirbti su visais gyvūnų kūno skysčiais (krauju, plazma, serumu, pienu, mėsos sultimis ir net kiaušinio tryniu). Dirbame su virusų, bakterijų, parazitų ir pirmuonių sukeliamoms gyvūnų ligomis. Naudojame įvairiausius tyrimų metodus – imunofermentinės analizės, buferizuoto bruceliozės antigeno, lėtinės agliutinacijos, komplemento sujungimo, imunodifuzijos agare, hemagliutinacijos inhibicijos, mikroskopinės agliutinacijos ir kitus. Tyrimai atliekami pagal užkrečiamųjų ligų stebėsenos ir kontrolės programas, taip pat gyvūnams, ruošiamiems tarptautinei prekybai, parodoms/varžyboms ir, žinoma, įtarus ligą.
Esame nacionalinė referentinė (etaloninė) afrikinio ir klasikinio kiaulių maro, snukio ir nagų ligos, bruceliozės, mėlynojo liežuvio ligos, paukščių gripo, arklių ligų ir kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų laboratorija.
Per metus skyriuje atliekame vidutiniškai apie 150 000 gyvūnų ligų tyrimų. Šie tyrimai plačiajai visuomenei, žinoma, nematomi, tačiau labai svarbūs. Vienas laiku padarytas tyrimas gali išgelbėti tūkstančius gyvūnų, o kartais ir žmones (jei kalbame apie bendras gyvūnams ir žmonėms ligas – zoonozes), jau neminint ekonominių nuostolių, kurių išvengiama. Todėl kartais tenka tyrimus atlikti ir skubiai naktį, kaip pavyzdžiui nutiko su pirmuoju afrikinio kiaulių maro atveju kiaulių fermoje 2014 m. Deja, užkrečiamųjų ligų protrūkių atvejais dažnai neįmanoma gyvūnų išgelbėti, jie būna pasmerkti sunaikinimui, tačiau tiksli ir greita ligų diagnostika padeda ligai neišplisti, kai kurių ligų atveju galima pritaikyti vakcinaciją ar kitas priemones, kad būtų išsaugota šimteriopai daugiau gyvūnų.
Gyvūnų ligų situacija nebūna stabili, globaliame pasaulyje ji nuolat kinta, atkeliauja naujos ligos, klimato kaita jau ir šiandien daro įtaką naujų virusų, bakterijų atsiradimui, todėl ir skyriuje esame nuolatiniame judėjime, diegiame naujus tyrimų metodus, tobuliname esamus, bendradarbiaujame su ES referentinėmis gyvūnų ligų laboratorijomis, nuolat tobulinamės ir mokomės patys. Tai nenutrūkstantis procesas, tuo ir įdomus.
Neseniai skyriuje pradėti nauji antikūnų prieš kiaulių proliferacinės enteropatijos/ileito sukėlėją) nustatymo tyrimai, atlikti pirmieji Lietuvoje SARS-CoV-2 serologiniai antikūnų nustatymo tyrimai audinėms. Vis aktualesnė kiaulių salmoneliozės, galvijų klostridijozės, smulkiųjų atrajotojų kazeozinio limfadenito diagnostika.
Kaip vieną grėsmių galėčiau paminėti galvijų mazgelinį dermatitą (kitaip vadinamą žvyneline ar gumbeline), kuris plinta visoje Viduržemio ir Adrijos jūros pakrantėje. Tai virusinė galvijų liga, kuri pažeidžia visą gyvūno kūną, atsiranda gumbų po oda, mazgų gleivinėse, susirgę gyvūnai karščiuoja ir labai kenčia. Taip pat, dėl ligos šalys patiria didelius ekonominius nuostolius. Džiugu, kad nuo šios ligos gelbsti vakcinacija. Esame pasirengę atlikti tyrimus ligos įtarimo atveju, tačiau geriau to Lietuvai neprireiktų.
Aktyviai dalyvaujate mokslinėje tarptautinėje veikloje, vadovaujate moksliniams darbams, susijusiems su gyvūnų užkrečiamųjų ligų paplitimu, tyrimais, vakcinacija. Į kokius mokslinius tyrimus šiuo metu koncentruojatės, kuo jie svarbūs?
Paminėčiau labai įdomius hepatito E virusų tyrimus, nes iki šiol Lietuvoje nebuvo atlikta jokių šio viruso paplitimo gyvūnų ar žmonių populiacijoje studijų. Pirmieji mūsų Institute atlikti Lietuvos gyvūnų tyrimai parodė, jog virusinis hepatitas E mūsų šalyje labai plačiai paplitęs. Juo užsikrėtusios kiaulės ir šernai, o juk mes taip mėgstame šernienos dešras, kurios ne visada yra tinkamai termiškai apdorotos. Taigi, didelis hepatito E viruso paplitimas tarp naminių kiaulių ir šernų potencialiai gali kelti grėsmę visuomenės sveikatai. Medicinos specialistai tiria hepatitą A, B, C, tačiau neretai būna konstatuojama, kad aptiktas neaiškios kilmės hepatitas. Tyrimų duomenis esame pristatę tarptautinėse mokslinėse konferencijose, studijas tęsime.
Tyrinėjame erkinio encefalito paplitimą gyvūnų populiacijoje, faktorius, lemiančius užsikrėtimą šia liga. Dar paminėčiau enzootinės galvijų leukozės, smulkiųjų atrajotojų kazeozinio limfadenito imunologinių tyrimų ir ligų paplitimo analizę.
Ir, žinoma, pastaraisiais metais išties daug dirbame su afrikiniu kiaulių maru, kuris plinta visoje Europoje, nagrinėjame ligos paplitimą šernų populiacijoje, esame sukaupę, apibendrinę daug tyrimų duomenų, tyrimų rezultatai išties labai aktualūs tarptautiniu mastu.
Mūsų Institutas tapo tarptautinio mokslinio projekto VACDIVA „Vakcina nuo afrikinio kiaulių maro“ partneriu. Projekto metu siekiama sukurti saugią vakciną nuo afrikinio kiaulių maro ir serologines bei virusologines šios ligos diagnostikos priemones.
Ar rūpintis gyvūnu tai reiškia ir jį vakcinuoti?
Kalbant bendrai, gyvūnų vakcinacija, jei ji įmanoma konkrečios ligos atveju, yra pagrindinė daugelio užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė. Vakcinacija apsaugo gyvūną nuo užsikrėtimo, skausmingų ligos padarinių, gydymo nuostolių, sustabdo ligų plitimą tarp laukinių ir naminių gyvūnų, o taip pat apsaugo žmones nuo ligų, kurios gali būti perduodamos gyvūnų žmonėms. Vakcinacija išgelbsti milijonus gyvūnų ir žmonių gyvybių.
Ypač svarbu apie vakcinacijos reikšmę kalbėti šiuo pandemijos laikotarpiu, kai tam tikra dalis žmonių linkusi netikėti ar nebetikėti vakcinacijos nauda ir moksliniais įrodymais. Ši tendencija kartais pasigirsta ir tarp naminių gyvūnėlių augintojų – kaip, pavyzdžiui, nenoras vakcinuoti gyvūnėlio nuo pasiutligės, nors tai yra tiesiog būtina.
Grįžtant prie asmeninio gyvenimo, kokius gyvūnus auginate pati
Auginame tris šunis ir žirgą. Vienas iš šuniukų šeimos sutarimu buvo priglaustas, nes ankstesnis šeimininkas su juo žiauriai elgėsi.
Ko Pasaulinės gyvūnų dienos proga palinkėtumėt kolegoms veterinarijos gydytojams ir visiems Lietuvos žmonėms?
Kolegoms veterinarijos gydytojams, kokioje srityje bedirbtų, norėčiau palinkėti niekada nepamiršti, kad gyvūnas visų pirma yra jaučianti būtybė. Taip pat, visiems palinkėčiau daugiau švietėjiškos veiklos ugdant visuomenės supratimą apie gyvūnus, jų prigimtį, poreikius, priežiūrą. Veterinarijos gydytojus paskatinčiau aktyviau dalintis gydymo, pagalbos gyvūnams problemomis su kolegomis, besispecializuojančiais įvairiose veterinarijos srityse, juk visi dirbame vardan gyvūnų sveikatos ir gerovės.
O visiems žmonėms šia proga palinkėčiau pirmiausia atsakomybės, pagarbos gyvūnams, atjautos, pilietiškumo. Ir, žinoma, gražios šventės su savo augintiniais.
Dėkojame už pokalbį.
5 svarbiausios gyvūno laisvės:
– Laisvė nejausti alkio ir troškulio
– Laisvė nejausti nepatogumo
– Laisvė nejausti baimės ir nerimo
– Laisvė nejausti skausmo, nebūti sužeistam ir nesirgti
– Laisvė elgtis pagal savo prigimtį.