Išplitus COVID-19 pandemijai – dažna kačių mylėtojų diskusijų tema tapo kačių koronavirusinė infekcija (FCoV). Katės yra jautrios koronavirusinei infekcijai, tačiau serga ne visomis šio viruso rūšimis. Reikėtų pabrėžti, kad FCoV virusas nepavojingas žmonėms, o COVID-19, kuris sukėlė pandemiją, nėra pavojingas naminiams gyvūnėliams.
„Koronavirusų šeima yra įvairi, tačiau tik tam tikros virusų rūšys gali infekuoti gyvūnus augintinius“, – teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė. Pasak virusologės, žmonėms „gyvūniniai“ koronavirusai nėra pavojingi, nes žinoma, kad tarp žmonių šiandien cirkuliuoja Betacoronavirus, o kačių ir šunų virusai priklauso Alphacoronavirus genties virusams. Taip pat, reikėtų pabrėžti, kad tam tikra koronavirusų rūšis, kuri pavojinga šunims, nesukelia pavojaus katėms ir atvirkščiai. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kitos tarptautinės organizacijos yra paskelbusios, kad naminiai gyvūnai ir gyvūnai augintiniai COVID-19 neplatina.
Kas yra koronavirusai?
Koronavirusai (RNR virusai) taip pavadinti dėl viruso apvalkalo paviršiuje esančių į karūną (lot. Corona) panašių smaigalių (glikoproteinų) (pav.1). Virusą gaubia išorinis apvalkalas, sudarytas iš nukleoapsidės N baltymų ir dviejų lipidinių sluoksnių membranos. Apvalkalo paviršiuje yra išsidėstę karūnos formos glikoproteinai (S baltymai), reikalingi koronavirusų prisitvirtinimui prie specifinių ląstelių membranose.
Tarptautinio virusų komiteto (angl. International Commitee on Taxonomy of Viruses) duomenimis, koronavirusai priskiriami Nidovirales eilei, Coronaviridae šeimai, Orthocoronavirinae pošeimiui, kuriame išskiriamos keturios gentys: Alphacoronavirus, Betacoronavirus, Gammacoronavirus ir Deltacoronavirus. Remiantis atlikta SARS-CoV-2 (COVID-19) filogenetine analize, jis yra priskirtas Betacoronavirus genčiai. Visi koronavirusai pasižymi dažnomis mutacijomis. Viena iš svarbiausių koronavirusų savybių – didelis kintamumas, leidžiantis vykti jų evoliucijai.
Koronavirusai yra didelė virusų šeima, paveikianti daugybę skirtingų gyvūnų rūšių bei paukščių, o kai kurie iš jų ir žmones – perduodami žmogaus žmogui. Yra žinomos šešios koronavirusų rūšys, kurios žmonėms paprastai sukelia nesunkias kvėpavimo takų infekcijas, pasireiškiančias simptomais. Tačiau gerai žinomi koronavirusai – sunkaus ūminio respiracinio sindromo SARS (angl. SARS-CoV, Severe Acute Respiratory Syndrome) 2002 m. ir Artimųjų Rytų respiracinio sindromo MERS (angl. MERS-CoV, Middle East Respiratory Syndrome) 2012 m. – sukėlė protrūkius tarp žmonių. Abu paminėti koronavirusai pavojingi žmonėms. Naujasis COVID-19 yra labiau užkrečiamas bei artimai susijęs su SARS-CoV.
Kačių koronavirusinė infekcija
Kačių koronavirusas FCoV yra priskiriamas kitai, Alphacoronavirus genčiai, Alphacoronavirus 1 rūšiai, kartu su šunų koronavirusu (CCoV) bei kiaulių transmisiniu gastroenterito virusu (TEGV). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šie gyvūnų koronavirusai gali plisti tik tarp tos pačios gyvūnų rūšies, nuo gyvūno kitam gyvūnui. Žmogui šie kačių koronavirusai nepavojingi ir ligos nesukelia.
Katės serga dvejomis pagrindinėmis šio viruso sukeltomis ligomis: kačių koronavirusiniu enteritu (FECoV angl. Feline Enteric Coronavirus) ir kačių infekciniu peritonitu (FIP, angl. Feline Infectious Peritonitis). Kačių koronavirusinį enteritą ir kačių infekcinį peritonitą sukelia artimi tai pačiai padermei virusai.
Kačių koronavirusinio enterito virusas (FECoV) pažeidžia katės plonosios žarnos gleivinę ir sukelia viduriavimą. Jautriausi – 1-2 mėn. amžiaus kačiukai. Pirmomis ligos dienomis pasireiškia vėmimas, vėliau – viduriavimas, kuris tęsiasi 2-4 dienas, ir jauniklis pasveiksta. Toks gyvūnas ilgai išlieka FECoV nešiotoju ir gali užkrėsti kitus kačiukus per išmatas, ypač jei visi naudojasi ta pačia kraiko dėžute. Nors tai yra labai paplitusi ir dažna kačiukų liga, tačiau ji nėra labai pavojinga gyvybei.
Kačių infekcinis peritonitas (FIP) pasireiškia staiga, dažniausiai serga kačiukai nuo 6 sav. amžiaus bei jauni gyvūnai iki 2 metų. Didelė tikimybė apsikrėsti katėms, gyvenančioms su kitais kačių šeimos atstovais. Progresuojantis peritonitas labai nualina imuninę sistemą, todėl FIP baigtis dažnai būna letalinė (mirtina). Nuo FIP nėra nei gydymo, nei efektyvios vakcinos. Sergančioms katėms dėl skysčių kaupimosi didėja pilvo apimtis, pasireiškia karščiavimo periodai. Tai yra vadinamoji šlapioji FIP forma (vandenė). Rečiau pasitaiko sausoji FIP forma, kuriai nebūdingi ryškūs simptomai. Sergantiems gyvūnams nustatoma kintanti kūno temperatūra, mieguistumas, apetito praradimas bei liesėjimas.
Katės dažniausia užsikrečia viena nuo kitos per išmatas. Beje, virusas gali plisti ir per seiles, tačiau ši užsikrėtimo rizika yra žymiai mažesnė. Taip pat, mažai tikėtinas FCoV plitimas oru. FCoV enterito požymiai dažniausiai yra nespecifiniai, todėl pasireiškus silpnam trumpalaikiam viduriavimui, specifinis terapinis gydymas netaikomas. Tačiau, nei vienas žinomas gydymas FCoV infekuotai katei nesumažina tikimybės, kad išsivystys FIP.
FCoV, priešingai nei FIP virusas (FIPV), infekuoja ir dauginasi tik žarnų gaurelių enterocituose, dėl to kyla diarėja (viduriavimas). FIP infekcijai būdingas makrofagų tropizmas, kuris lemia infekcinį peritonitą. Šiuo metu dar nenustatytas tikslus mechanizmas, atsakingas už didelį FIPV virulentiškumą. Manoma, kad sudėtinga FCoV infekcijos replikacija (dvigubėjimas) sukelia kačių organizme imunosupresiją (imuninės sistemos slopinimą), todėl, labai tikėtina, jog padidėjus FCoV virulentiškumui, virusas mutuoja ir transformuojasi į FIPV.
Kačių koronavirusinės infekcijos diagnostika NMVRVI
Pastaraisiais metais veterinarijos gydytojai, gyvūnų prieglaudų veterinarijos gydytojai bei kačių savininkai dažnai kreipiasi į NMVRVI Virusologinių tyrimų skyrių dėl FCoV infekcijos diagnostikos, profilaktinio patikrinimo ir šios ligos atvejais. 2014-2019 m. FCoV infekcijos atžvilgiu buvo ištirti 193 mėginiai, iš kurių 130 (67 proc.) (pav.2) buvo nustatyti antikūnai prieš šį sukėlėją. Neseniai atliktų tyrimų duomenys parodė, kad daugumai kačių (63,46 proc.) su klinikiniais simptomais rasta antikūnų prieš FCoV. Tiriant šios rūšies gyvūnus profilaktiškai, nustatyta 62,06 proc. teigiamų atvejų.
FCoV yra daugialypė liga, kurios atsiradimą lemia tiek genetiniai, tiek ir aplinkos veiksniai. Kai kuriems kačių šeimos individams pasireiškia besimptomė infekcija, tačiau virusas ilgus metus išlieka organizme ir nesukelia ligos požymių. Daugumai suaugusių kačių FCoV infekcija praeina be jokių simptomų, tačiau šį virusą nešiojantys veisliniai katinai gali kelti pavojų jaunų kačiukų ir veislinių kačių sveikatai veislynuose. Norint sužinoti, ar gyvūnas neužsikrėtęs minėta liga, reikia atlikti diagnostinius tyrimus. Šiuo metu FCoV ir FIPV diagnostiniai tyrimai atliekami ir Lietuvoje, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų skyriuje Vilniuje. Pasak šio skyriaus vedėjos dr. Ingridos Jacevičienės, FCoV ir FIPV tyrimai atliekami taikant realaus laiko AT-PGR metodą kraujo ir audinių mėginiuose, o specifinių FCoV ir FIPV antikūnų nustatymui taikomas imunofermentinės analizės metodas kraujo mėginiuose.
Kokios galimos profilaktikos priemonės?
Kovai su FCoV būtina taikyti profilaktikos priemones, t.y. užtikrinti tinkamą gyvūno priežiūrą, sanitarinius reikalavimus atitinkančias aplinkos sąlygas, pilnavertį maitinimą. Kita, ne ką mažiau svarbi priemonė yra įvairių infekcinių ligų kontroliavimas tarp gyvūnų.
Norint užtikrinti veislinių kačių sveikatą veislynuose, gyvūnų savininkai turėtų nuolat rūpintis jų sveikata, šėrimu, laikymu bei sveikatos patikrinimu. Rekomenduojama periodiškai kas metus atlikti profilaktinius diagnostinius tyrimus dėl FCoV (atliekami nuo 4 – 6 mėn. amžiaus), o tam tikrais atvejais (sergant ar įtariant ligą) ir dažniau. Laboratoriniai tyrimai padeda laiku diagnozuoti FCoV infekciją ankstyvoje stadijoje. Laiku izoliavus sergantį nuo kitų gyvūnų, nuo šios infekcijos apsaugosime sveikus gyvūnus.
Literatūros šaltiniai:
https://www.sciencedirect.com/topics/veterinary-science-and-veterinary-medicine/feline-coronavirus
https://veteriankey.com/feline-coronavirus-infection/
https://www.vetsmall.theclinics.com/article/S0195-5616(11)00142-2/pdf