Remiantis naujausia Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ataskaita apie zoonozes, per pastaruosius penkerius metus užregistruotų žmonių kampilobakterijozės ir salmoneliozės atvejų skaičius Europoje stabilizavosi.
EFSA ir ECDC paskelbė „Europos Sąjungos Vienos sveikatos 2019 zoonozių ataskaitą“, kurioje pateikiami zoonozių stebėsenos, vykdytos 2019 m. 36 Europos šalyse (28 valstybėse narėse ir 8 valstybėse ne narėse), rezultatai. Apibendrinant ataskaitą pateikiamos šios svarbiausios išvados.
Kampilobakterioze, kuri nuo 2005 m. yra labiausiai paplitusi virškinamojo trakto liga ES, 2019 m. susirgo daugiau nei 220 000 žmonių. Salmonelioze, antra pagal dažnumą zoonoze ES, 2019 m. susirgo apie 88 000 žmonių.
Iš 66 113 paruoštų vartoti maisto produktų (maisto produktų, kurių nereikia virti/kepti ar kitaip termiškai apdoroti prieš vartojimą) mėginių – 0,3% buvo nustatyta salmonelių. Iš tirtų neparuošto valgyti maisto mėginių – salmonelių buvo nustatyta 1,5% mėginių, iš viso buvo ištirtas 191 181 mėginys. 18 iš 26 valstybių narių, teikiančių duomenis apie naminių paukščių salmonelių kontrolės programų įgyvendinimą, pasiekė visus salmonelių paplitimo mažinimo tikslus, 2018 m. tokių buvo 14.
Kitos dažniausiai registruojamos ligos buvo Šiga (Shiga) toksinus gaminančių Escherichia coli (VTEC) sukeltos infekcijos, jersiniozė ir listeriozė. Patvirtintų žmonių listeriozės atvejų tendencija, po ilgo atvejų skaičiaus augimo laikotarpio, 2015-2019 m. tapo stabili. 2019 m. buvo užregistruotas 2621 listeriozės atvejis, daugiausia sirgo vyresni nei 64 metų žmonės. Tai sunkiausia zoonotinė liga, turinti didelius hospitalizacijos (92 proc.) ir mirtingumo (17,6 proc.) rodiklius.
Ataskaitoje taip pat nagrinėjamos maisto sukeltų ligų protrūkių, kurių metu mažiausiai du žmonės susirgo ta pačia liga nuo to paties užteršto maisto, priežastys ES. Salmonelės tebėra dažniausiai aptinkami sukėlėjai, kurie 2019 m. ES lėmė 926 protrūkius, tačiau Salmonella Enteritidis sukeltų protrūkių skaičius sumažėjo. Dažniausi salmoneliozės protrūkių šaltiniai buvo kiaušiniai ir kiaušinių produktai.
Norovirusai, esantys žuvyje ir žuvininkystės produktuose, sukėlė daugiausia (145) protrūkių, kuriuos tiriant gauta „tvirtų įrodymų“ dėl maisto šaltinio.
Iš viso 2019 m. pranešta apie 5175 maisto kilmės infekcijų atvejus, palyginus su 2018 m. tokių atvejų sumažėjo 12,3%.
Ataskaitoje taip pat pateikiami duomenys apie kitas zoonozes ir jų sukėlėjus: Mycobacterium bovis/caprae, Brucella, Yersinia, Trichinella, Echinococcus, Toxoplasma gondii, pasiutligę, Ku (Q) karštinę, Vakarų Nilo virusą ir tuliaremiją.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atlieka nacionalinės etaloninės laboratorijos funkcijas ir tyrimus salmonelių (Salmonella), kampilobakterijų (Campilobacter), žarnyno lazdelių (Escherichia coli), įskaitant verotoksigeninę žarnyno lazdelę (VTEC), monocitogeninių listerijų (Listeria Monocytogenes), koaguliazę gaminančių stafilokokų, įskaitant auksinį stafilokoką (Staphylococcus aureus), parazitų (trichinelių (Trichinella), echinokokų (Echinococcus) ir kt.), pasiutligės, per maistą plintančių virusų ir kitose srityse.
2020 m. buvo įdiegti nauji tyrimų metodai – Noro viruso bei Hepatito A nustatymas AT-PGR metodu. Šie tyrimai Molekulinės biologijos ir GMO skyriuje gali būti atliekami augaluose, jų dalyse, maisto produktuose ir vandenyje. Institute atliktų tyrimų duomenys teikiami Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Europos maisto saugos tarnybai ir kt.
Plačiau apie zoonozes ES:
Europos Sąjungos Vienos sveikatos 2019 zoonozių ataskaita