Kasmet, kovo 22–ąją dieną minima pasaulinė vandens diena. Šiais metais pagrindinis pasaulinės vandens dienos akcentas yra vandens kokybė.
Vanduo yra vertingiausias gamtos išteklius. Be jo neįsivaizduojamas ekonominis, socialinis, kultūrinis gyvenimas. Vanduo žmogui yra maisto, švaros, sveikatos, energijos šaltinis.
Vanduo užima apie 66 proc. Žemės paviršiaus, didžioji vandens dalis – sūrus vanduo, kuris yra netinkamas gėrimui. Gėlas vanduo sudaro apie 2,5 proc. viso žemės vandens, tačiau tik nedidelė jo dalis yra prieinama vartojimui, kadangi daugiausia gėlo vandens yra poliarinėse ledo kepurėse.
Lietuvoje požeminis vanduo yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis. Geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra 1406 požeminio vandens telkiniai, vandenvietės, iš jų – 1378 geriamojo gėlo vandens. 2008 metais buvo išgauta apie 403 tūkst. m³/d požeminio gėlo geriamojo vandens.
Vanduo žmogui yra būtinas. Žmogaus organizme yra apie 60–70 proc. vandens. Jo yra kraujyje, raumenyse, plaučiuose, smegenyse, širdyje ir kituose organuose. Vanduo reguliuoja temperatūrą, padeda organizmui pasisavinti maisto medžiagas, šalina iš organizmo toksinus bei atlieka daugelį kitų funkcijų. Vanduo iš organizmo pašalinamas su šlapimu, išmatomis, per plaučius bei odą.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogui rekomenduojama išgerti 2–3 litrus vandens per dieną. Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriato duomenimis, be geriamojo vandens žmogus išgyventų tik 2 dienas.
Vandens suvartojimas pasaulyje yra netolygus. Apie 2,8 bilijono pasaulio gyventojų (daugiau nei 40 proc. pasaulio populiacijos) trūksta vandens. Daugiausia vandens trūkta tankiai apgyvendintose teritorijose (Afrikoje, Pietų Azijoje, Pietų Amerikoje bei Viduriniuosiuose Rytuose).
Galimybė naudoti geriamąjį vandenį yra aktuali problema, ypač skurdžiai gyvenantiems žmonėms. Ši galimybė priklauso nuo daugelio veiksnių: vietinių sąlygų naudoti geriamąjį vandenį, geriamojo vandens kokybės, ekonominių gebėjimų išgauti geriamąjį vandenį.
Daugiau nei 1 bilijonas pasaulio gyventojų neturi galimybės naudoti saugų geriamąjį vandenį. Pagrindinis geriamojo vandens taršos šaltinis yra netinkamas atliekų tvarkymas. Klimato kaita taip pat įtakoja vandens kokybę. Dėl šių ir kitų veiksnių gali atsirasti mikrobiologinė, cheminė ir kt. vandens tarša.
Didelį susirūpinimą kelia mikrobiologinė geriamojo vandens tarša bakterijomis, virusais, pirmuonimis ir kitais mikroorganizmais. Didžiausia mikrobiologinė rizika atsiranda tuomet, kai šie mikroorganizmai į geriamąjį vandenį patenka su žmonių ar gyvūnų išmatomis. Nustatyta, kad kasmet apie 2 milijonai gyventojų (iš jų – 1,4 milijono vaikų) miršta nuo diarėjos (viduriavimo), kurią sukelia vandeniu plintančių infekcijų sukėlėjai.
Geriamajame vandenyje cheminių elementų gali būti daug, tačiau ne visi sietini su teigiamu poveikiu žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, su geriamuoju vandeniu į žmogaus organizmą patenkantys fluoridai apsaugo dantis nuo dantų ėduonies. Tačiau vartojant geriamąjį vandenį, kuriame yra dideli fluorido kiekiai, gali atsirasti dantų dėmėtumas. Dideli arseno kiekiai geriamajame vandenyje padidina susirgimo vėžiu, odos pažeidimų atsiradimo riziką. Nitritų ir nitratų buvimas geriamajame vandenyje gali būti susijęs su methemoglobinemija, kuri pasireiškia deguonies trūkumu. Apsinuodijimas nitritais, nitratais ypač pavojingas nėščioms moterims, naujagimiams ir kūdikiams.
Lietuvoje geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606). Geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai atitinka minėtos higienos normos mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius.
Remiantis higienos normos nuostatomis, bet koks nustatytų reikalavimų pažeidimas turi būti nedelsiant ištirtas, nustatyta jo priežastis, informuotos įgaliotos institucijos bei geriamojo vandens vartotojai ir imtasi atkuriamųjų veiksmų geriamojo vandens saugai užtikrinti.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekami vandens cheminiai, mikrobiologiniai, jusliniai ir kt. tyrimai, siekiant nustatyti tirtų rodiklių atitikimą teisės aktų reikalavimams. 2009 metais laboratorijos departamente atlikti 12144 viešai tiekiamo geriamojo vandens, 602 – šachtinių šulinių vandens bei 862 – fasuoto geriamojo, šaltinio ir stalo vandens cheminiai tyrimai. Vykdant valstybinės kontrolės programas, teisės aktų reikalavimų neatitiko 29 viešai tiekiamo geriamojo vandens, 1 – šachtinių šulinių vandens ir 2 – fasuoto geriamojo, šaltinio ir stalo vandens cheminių tyrimų rezultatai.
Minėtu laikotarpiu, laboratorijos departamente atlikti 10498 viešai tiekiamo geriamojo vandens, 372 – šachtinių šulinių vandens bei 928 – fasuoto geriamojo, šaltinio ir stalo vandens mikrobiologiniai tyrimai. Vykdant valstybinės kontrolės programas, teisės aktų reikalavimų neatitiko 3 viešai tiekiamo geriamojo vandens, 2 – šachtinių šulinių vandens ir 14 – fasuoto geriamojo, šaltinio ir stalo vandens mikrobiologinių tyrimų rezultatai.
2009 metais laboratorijos departamente atlikti 36 viešai tiekiamo geriamojo vandens bei 6 – fasuoto geriamojo vandens jusliniai tyrimai. Vykdant valstybinės kontrolės programas, teisės aktų reikalavimų neatitiko 2 viešai tiekiamo geriamojo vandens juslinių tyrimų rezultatai.
Vanduo yra mūsų turtas ir sveikata. Tad tausokime jį.