Birželio 7-ąją pasaulis mini Maisto saugos dieną. Maisto sauga gelbsti gyvybes. Tai ne tik svarbiausias aprūpinimo maistu komponentas. Maisto sauga vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį per maistą plintančių ligų kontekste. Kasmet 600 milijonų žmonių suserga dėl maždaug 200 skirtingų rūšių per maistą plintančių ligų. Tokių ligų našta labiausiai slegia skurstančius ir jaunesnius žmones. Dėl maisto sukeltų ligų, kurių galima būtų išvengti, kasmet miršta 420 tūkst. žmonių.
Maisto sauga – kiekvieno žmogaus atsakomybė
Maisto tiekimo grandinėje dalyvauja daugybė žmonių: augintojai, gamintojai, perdirbėjai, vežėjai, platintojai, mažmenininkai, kulinarai, kepėjai ir, galiausiai, vartotojai.
Kiekviename grandinės taške kyla rizika, kad produktai gali būti užteršti. Visi, kurie dalyvauja įvairiuose maisto grandinės etapuose, yra atsakingi už maisto saugą.
Pasaulinę maisto saugos dieną tarptautinės organizacijos – Pasaulio maisto ir žemės ūkio organizacija bei Pasaulio sveikatos organizacija, ragindamos veikti visus maisto grandinės dalyvius, iškėlė šiuos 5 tikslus:
- Užtikrinti saugą. Valdžios institucijos privalo užtikrinti saugų ir kokybišką maistą visiems.
- Auginti saugiai. Žemės ūkio ir maisto gamintojai turi laikytis gerosios gamybos praktikos.
- Laikyti saugiai. Verslo operatoriai turi įsitikinti, kad maistas yra saugus.
- Žinoti, kas saugu. Vartotojai turi žinoti apie saugų ir sveiką maistą.
- Susivienyti dėl maisto saugos. Dirbkime kartu siekdami saugaus maisto ir geros sveikatos!
Pasaulinė maisto saugos diena šiemet pavadinta „Saugus maistas – sveikas rytojus“
Saugaus maisto vartojimas ir gamyba turi tiesioginę ir ilgalaikę naudą žmonėms, planetai ir ekonomikai. Saugaus ir sveiko maisto prieinamumas ateityje gali būti išsaugotas pritaikant skaitmenines naujoves, tobulinant mokslinius sprendimus ir gerbiant tradicines žinias, kurios atlaikė laiko išbandymus.
„Mūsų maisto sistemos turi pagaminti pakankamai saugaus maisto visiems. Sisteminis sąsajų tarp žmonių, gyvūnų, augalų, aplinkos ir ekonomikos pripažinimas padės mums patenkinti ateities poreikius. Vietos veiksmai, pagrįsti teisingais, dažnai novatoriškais sprendimais ir sustiprintu bendradarbiavimu tarp sektorių, yra būtini siekiant Tvaraus vystymosi tikslų (angl. Sustainable Developement Goals – SDGs)“, – sakoma Pasaulio maisto ir žemės ūkio organizacijos bei Pasaulio sveikatos organizacijos pranešime.
COVID-19 ir saugus maistas
Nors COVID-19 nėra perduodamas per maistą, pandemija paskatino sutelkti dėmesį į su maisto sauga susijusius klausimus, tokius kaip higiena, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, zoonotinės ligos, klimato kaita, maisto klastojimas ir galimo maisto sistemų skaitmeninimo pranašumai. Pandemija taip pat išryškino maisto gamybos ir kontrolės sistemų silpnus taškus ar trūkumus. Artimiausioje ateityje trukdžių maisto tiekimo grandinėse mažinimas išlieka vienu iš svarbiausių visų vyriausybių prioritetų, nes vartotojams visada turi būti pasiekiamas saugus maistas.
Rizika pagrįstas požiūris į maisto saugą ir maisto saugos reikalavimų laikymasis gali padėti išlaikyti atvirą pasaulinį maisto tiekimą ir sudaryti sąlygas visų vartotojų aprūpinimui maistu. Bendros pastangos maisto saugos srityje padės šalims sušvelninti socialinį ir ekonominį pandemijos poveikį ir sustiprins jų atsigavimą ilgalaikėje perspektyvoje, palengvinant ir paspartinant prekybą maisto ir žemės ūkio produktais, padedant išvengti kitų zoonozių pandemijų ar pertvarkant maisto sistemas.
Maisto sauga – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto veiklos prioritetas
„Sveikas gyvūnas – saugus maistas – sveikas žmogus“. Tokiu „Vienos sveikatos“ principu savo veikloje vadovaujasi Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – NMVRVI). Maisto sauga – vienas svarbiausių veiklos prioritetų, kasmet NMVRVI atliekama apie 1 mln. cheminių, mikrobiologinių, molekulinių, radiologinių, juslinių ir kitų maisto saugos ir kokybės laboratorinių tyrimų. Tiriami vietiniai ir įvežtiniai gyvūninės ir augalinės kilmės maisto produktai, maisto žaliavos, geriamasis vanduo, aplinkos, kur gaminamas maistas, mėginiai, per maistą plintančios ligos, taip pat pašarai, kuriais šeriami maistui auginami gyvuliai. Apie 70 proc. šių tyrimų sudaro valstybinės kontrolės metu atrinktų mėginių tyrimai, apie 30 proc. – savikontrolės.
NMVRVI atlieka Nacionalinės referentinės laboratorijos funkcijas 39 srityse, iš kurių 25 – maisto saugos ir pašarų sritys. Akredituota daugiau nei 400 laboratorinių tyrimo metodų, iš kurių taip pat didžiąją dalį sudaro maisto saugai užtikrinti skirti tyrimai.
Siekiant kuo greičiau nustatyti galimą riziką maisto saugai bei padėti rizikos valdytojams vykdyti rizikos vertinimu paremtą maisto kontrolę, NMVRVI atliekamas rizikos vertinimas bei teikiamos moksliškai pagrįstos nuomonės ir rekomendacijos maisto saugos, kokybės, bendrų žmonėms ir gyvūnams ligų (zoonozių) ir kitose maisto saugos srityse. Pvz., maisto rizikos vertinimo srityje 2020 m. parengta 51 moksliškai pagrįsta nuomonė bei poveikio sveikatai vertinimas.
Rizikos vertinimai, moksliškai pagrįstos nuomonės, laboratorinių tyrimų rezultatai teikiami kontrolės institucijai – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, taip pat Europos maisto saugos tarnybai (EFSA).
Pastaraisiais metais, NMVRVI daug dėmesio skiriama atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimams, zoonozių sukėlėjų tyrimams (molekulinio genotipavimo ir kt.), maisto klastočių nustatymui ir kitoms pasaulyje aktualioms maisto saugos problemoms.