2019 m. rugsėjo 28 d. minima jau 13-toji Pasaulinė pasiutligės diena. Šios dienos minėjimas yra tarptautinė kampanija, koordinuojama Pasaulinio pasiutligės kontrolės aljanso (GARC) bei palaikoma Jungtinių tautų organizacijos (FAO), Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO), Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE), Pasaulio veterinarijos asociacijos ir kitų tarptautinių organizacijų. Šiemet minint Pasaulinę pasiutligės dieną ir skelbiant jos šūkį „Vakcinuoti ir likviduoti“ daugiausia dėmesio skiriama skiepijimui – pasiutligės kontrolės pagrindui.
Apie pasiutligės situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, tyrimus ir rekomendacijas gyvūnų augintinių savininkams kalbamės su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičiene.
Ar pasaulyje pasiutligė vis dar grėsminga liga?
Pasiutligė (rabies, lyssa, hydrophobia) – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos (CNS) infekcija, plintanti per sergančio gyvūno seiles ir pasireiškianti progresuojančiu kamieniniu encefalitu. Ja serga ir žmonės, ir gyvūnai. Pasiutligė yra viena seniausiai žinomų virusinių infekcijų, pavojingų žmonių ir gyvūnų gyvybei. Pasiutligė tebėra plačiai paplitusi visame pasaulyje – kasmet konstatuojama daugiau kaip 55 tūkst. žmonių mirčių nuo pasiutligės. Daugiau nei 98 proc. šių atvejų įvyksta dėl pasiutlige infekuotų šunų įkandimų.
Europos šalyse žmonių pasiutligės atvejų yra labai mažai. Tuo tarpu Azijos šalyse pasiutligės situacija yra visiškai kitokia. Apskaičiuota, kad potencialus pasiutligės pavojus gresia 608 milijonams žmonių, gyvenančių septyniose iš dešimties Pietryčių Azijos valstybių asociacijai priklausančiose šalyse-narėse, kuriose pasiutligė endemiškai paplitusi. Istoriškai laisvos nuo pasiutligės šalys šiame regione yra trys – Singapūras, Brunėjus ir Malaizija. Tačiau, jau šių metų rugpjūtį šiaurinėje Malaizijos dalyje, netoli Tailando, buvo nustatytas šuns pasiutligės atvejis. Iki tol paskutinis pasiutligės atvejis Malaizijoje buvo registruotas 1999 metais. Šis ir panašūs atvejai rodo, koks svarbus tarptautinis bendradarbiavimas įgyvendinant pasiutligės kontrolės, likvidavimo ir visuomenės švietimo strategiją pagal principą „Viena sveikata“.
Daugelyje Europos šalių pasiutligė išlieka rimta endemine liga gyvūnų populiacijose. Oralinei vakcinacijai nuo pasiutligės naudojami jaukai su vakcina yra efektyvi kontrolės priemonė likviduojant sausumos gyvūnų pasiutligę. Tačiau pasikartojantys pasiutligės atvejai kai kuriose laisvose nuo pasiutligės šalyse pabrėžia jų pažeidžiamumą bei reikalauja nuolatinio stebėjimo. Taip pat, neseniai buvo atrasti nauji pasiutligės virusų autochtoniniai variantai šikšnosparniams, o tai reiškia, kad reikalingos mokslinės studijos, kurios padėtų įvertinti dabartinių vakcinų efektyvumą nuo šių padermių kitiems sausumos žinduoliams. Taigi, pasiutligė buvo ir tebėra grėsminga liga pasaulio mastu.
Kokia pasiutligės situacija Lietuvoje? Kokios grėsmės?
Nuo 2006 m. Lietuvoje pradėta ir sistemingai atliekama laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės naudojant jaukus su nusilpninta vakcina efektyviai sumažino pasiutligės paplitimą. 2019 m. Lietuvoje pasiutligės atvejų neregistruota, 2018 m. – registruotas 1 atvejis (netoli sienos su Baltarusija pasiutligė diagnozuota lapei), 2016-2017 m. taip pat nebuvo registruota nei vieno pasiutligės atvejo. Šie rezultatai išties džiugina. Iki gyvūnų oralinės vakcinacijos pradžios Lietuvoje pasiutligės atvejų buvo nustatoma labai daug, kaip pvz.: 2005 m. – 1652 atvejai, 2006 m. – 2232 atvejai. Jaukai su vakcina nuo pasiutligės pastaraisiais metais mėtomi ne visoje Lietuvos teritorijoje, o tik pasienyje, kitaip dar vadinamose buferinėse zonose su kaimyninėms šalims: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Tačiau, jei kurį laiką nėra užfiksuotų naujų pasiutligės atvejų, tai dar nereiškia, kad jų ir nebebus. Ligos sienų nepaiso ir grėsmė visada išlieka. Europoje reguliariai gaunami pranešamai apie importuojamus gyvūnus augintinius iš pasiutlige infekuotų šalių, tai kelia pavojų laisvoms nuo pasiutligės šalims. Taip pat, labai svarbu, kad rytinių ir pietinių šalių lapių pasiutligės kontrolės priežiūros programos, atsižvelgiant į benamių šunų populiaciją, apimtų ir benamių šunų skiepijimą.
Kaip nustatoma pasiutligė, kokie tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute?
Pagal klinikinius požymius pasiutligę galima tik įtarti, kadangi ligos požymiai yra būdingi ne tik šiai ligai. Vienintelis kelias, patvirtinantis galutinę pasiutligės diagnozę, yra pasiutligės virusų ar specifinių jo komponentų nustatymas naudojant laboratorinius diagnostinius tyrimus. Tokie tyrimais atliekami mūsų Institute.
Be diagnostinių pasiutligės tyrimų nemažai dėmesio skiriame ir pasiutligės vakcinacijos efektyvumo vertinimo tyrimams. Atliekame oralinės vakcinacijos pasiutligės efektyvumo serologinius (antikūnų susidarymo prieš pasiutligės virusą) bei tetraciklino žymens nustatymo (lapių ir usūrinių šunų žandikauliuose bei dantyse) tyrimus, vertiname oralinės vakcinacijos efektyvumą.
Institute atlikti tyrimai rodo, kad laukinių gyvūnų pasiutligės likvidavimo priemonės yra veiksmingos. Remiantis 2019 m. sausio-rugsėjo mėn. tyrimų duomenų analize, tetraciklino atsidėjimo apatinio žandikaulio danties kauliniame audinyje žymenys nustatyti 84,89 proc. jaukus su vakcina nuo pasiutligės suėdusių laukinių gyvūnų, iš jų – 81,82 proc. jaunų lapių ir 92,96 proc. suaugusių lapių bei 83,87 proc. jaunų usūrinių šunų ir 100 proc. suaugusių usūrinių šunų. Atliekant kraujo tyrimų duomenų analizę nustatyti 29,75 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų, iš jų – 21 proc. jaunų lapių ir 29,22 proc. suaugusių lapių bei 50 proc. jaunų usūrinių šunų ir 43,48 proc. suaugusių usūrinių šunų.
Gyvūnų augintinių vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumas 2006-2019 metais Lietuvoje sudaro daugiau kaip 90 proc. Institute taip pat tiriami gyvūnų augintinių kraujo mėginiai iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Izraelio, Norvegijos, Latvijos, Malaizijos ir kitų šalių.
Kaip apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos?
Šiuo metu pasaulyje pasiutligės vakcinacija įvardijama kaip viena didžiausių sėkmių žmonijos istorijoje, leidžianti apsaugoti nuo pasiutligės žmones ir gyvūnus.
Norint apsisaugoti nuo pasiutligės žmonėms reikėtų vengti kontaktų su laukiniais ar nežinomais valkataujančiais, ypač neįprasto elgesio, gyvūnais. Gyvūnui įkandus, svarbu tinkamai sutvarkyti žaizdą. Jeigu kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizdą reikia apie 5 minutes plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti. Akis, nosį ar burną, patekus seilėms, plauti tekančiu vandeniu. Apkandžiojus sergančiam ar nežinomam gyvūnui, vienintelis efektyviausias apsisaugojimo būdas nuo pasiutligės – laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Kadangi liga mirtina, vakcinaciją reikia pradėti kuo skubiau. Labai svarbu tai prisiminti keliaujant į šalis, kuriose paplitusi pasiutligė.
Ką turi žinoti gyvūnų augintinių savininkai?
Žmogaus pareiga – rūpintis gyvūnais ir saugoti jų sveikatą. Kaip jau minėjau, vienintelis efektyvus būdas kovoti su šia pavojinga liga – vakcinuoti naminius ir laukinius gyvūnus. Remiantis ES šalyse galiojančiais teisės aktais, kiekvienas gyvūno savininkas privalo tuo pasirūpinti ir turėti gyvūno augintinio pasą, kuriame būtų įrašytas gyvūno augintinio identifikacijos numeris ir duomenys apie atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės, taip pat nuo kitų infekcinių ligų.
Kiek pagrįsta pozicija, kad augintinius reikia vakcinuoti kasmet? Ar galima atlikus tyrimus sužinoti, kad gyvūnas turi imunitetą šiai ligai?
Ši pozicija yra pagrįsta vakcinų imunologinėmis savybėmis, kurios nurodytos gamintojų veterinarinių vaistų aprašuose. Praėjus maždaug mėnesiui po paskutinio skiepo pagal schemą, nurodytą apraše, galima ištirti specifinius antikūnus gyvūno kraujyje. Toks tyrimas (pasiutligės vakcinų efektyvumo vertinimas pagal paskiepytųjų gyvūnų imuninės sistemos reakciją) iš pristatyto kraujo mėginio atliekamas mūsų Institute. Šiuolaikinių vakcinų šunims prieš pasiutligę serokonversijos rodikliai (procentais išreikšta dalis paskiepytųjų, kuriems po skiepo pasigamino apsauginiai antikūnų lygiai) per pastaruosius penkerius metus siekia 93-95 procentų, t.y. beveik visi paskiepytieji įgyja antikūnų.
Įskiepijus vakciną, prasideda kompleksas imuninių reakcijų, dėl kurių susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai, imuninė atmintis. Po pirminės vakcinacijos sužadinama imuninė reakcija, susidaro kompleksas aktyvuotų imuninių mechanizmų bei pradžioje nedideli kiekiai specifinių antikūnų. Po revakcinacijos, veikiant atminties mechanizmams, susidaro greitesnis ir efektyvesnis antrinio tipo imuninis atsakas, užtikrinantis imuninę apsaugą. Todėl vakcinų gamintojai vaistų aprašuose visada nurodo vakcinacijos programas bei rekomendacijas dėl revakcinacijų.
Visą skiepijimo programą rekomenduojama atlikti to paties gamintojo vakcinomis, nes nėra duomenų apie saugų ir efektyvų vakcinų naudojimą kartu su kitomis vakcinomis.
Ar yra užfiksuota neigiamo, žalingo skiepų nuo pasiutligės poveikio atvejų?
Šiuolaikinės Lietuvoje naudojamos pasiutligės vakcinos yra efektyvios ir saugios, žalingo skiepų poveikio nuo pasiutligės nebuvo užfiksuota.
Dėkojame už pokalbį.
Parengė Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas