Mityba

MITYBA

Mityba – tai maisto suvartojimas, atsižvelgus į organizmo poreikius. Sveikatai palanki mityba – adekvati, subalansuota, derinama su reguliariu fiziniu aktyvumu – yra vienas esminių geros sveikatos pagrindų. Prasta, netinkama mityba gali turėti įtakos imunitetui, didesniam imlumui ligoms, blogesniam fiziniam ir protiniam vystymuisi, mažesniam darbingumui.

Siekiant geresnės gyventojų sveikatos,  labai svarbu kartu su maisto saugos problemomis spręsti ir mitybos problemas. Sveikatai nepalanki mityba yra viena svarbiausių kraujotakos sistemos ligų, 2 tipo cukrinio diabeto, kai kurių vėžio rūšių priežasčių. Šios neinfekcinės ligos – didžiulė visuomenės sveikatos problema.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas daug dėmesio skiria mitybos rizikos komunikavimui bei informacijos apie mitybą, maisto sudedamąsias dalis rengimui ir skelbimui.

Pagrindinės pastaruoju metu nagrinėtos temos: sveikos mitybos principai, druskos poveikis sveikatai ir jos kiekis maisto produktuose, transriebalai, skaidulinės medžiagos, maisto energiniai gėrimai ir jų poveikis sveikatai, alergijos ir netoleravimas bei kt.

NAUDINGA INFORMACIJA

Aktualios mitybos temos

Kas yra transriebalai?
Transriebalai (dar kitaip – transriebalų rūgštys arba riebalų rūgščių transizomerai) yra tam tikra nesočiųjų riebalų rūgščių rūšis. Transriebalai yra pramoniniai ir natūralios kilmės. Natūraliai transriebalų yra atrajojančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų) riebaluose – mėsoje ir pieno produktuose. Transriebalai gaunami ir pramoniniu būdu. Pramoniniai transriebalai (dar literatūroje vadinami dirbtiniais transriebalais) susidaro cheminiu būdu iš dalies hidrinant augalinį aliejų. Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai yra pagrindinis pramoninių transriebalų šaltinis. Pramoniniai transriebalai susidaro, kai hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, naudojamais margarinuose ir komerciniam maisto ruošimui (viešajame maitinime ir maisto gamybos pramonėje). Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai yra patrauklūs maisto pramonei, kadangi pasižymi ilga tinkamumo vartoti trukme, yra stabilūs gruzdinant maisto produktus (gali būti pakartotinai kaitinami), jų pusiau kieta konsistencija tinkama kepinių, saldumynų ir greitai paruošiamo maisto gamyboje.
 
Patarimas – valgyti kuo mažiau transriebalų
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA – angl. European Food Safety Authotority) pataria valgyti kuo mažiau transriebalų. PSO rekomenduoja, kad iš transriebalų būtų gaunama ne daugiau nei 1 procentas su maistu gaunamos dienos energijos. Tai reikštų, kad suaugusiam žmogui, kurio per dieną su maistu gaunama energija yra 2000 kcal, per dieną patariama suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus transriebalų.
Europoje atliktų tyrimų duomenimis, vyrai transriebalų suvartoja 0,5-2,1 procento dienos energijos, moterys – 0,8-1,8 procento. 9 Europos Sąjungos šalyse atlikti transriebalų suvartojimo tyrimai parodė, kad bendras transriebalų suvartojimas tose šalyse yra mažesnis nei 1 procentas paros energijos. Kitų studijų duomenimis, kai kurios vartotojų grupės suvartoja daug transriebalų: tai 18-30 m. jaunimas, mažas pajamas turintys žmonės, studentai.
Pramoniniu būdu gaunamų transriebalų kiekį galima sumažinti technologinėmis priemonėmis. Kita vertus, gaminant maisto produktus galima rinktis kitus (alternatyvius) riebalus ar aliejus. Kai kurios Europos Sąjungos šalys (Danija, Austrija, Latvija ir Vengrija) teisės aktais apribojo leidžiamą transriebalų kiekį maisto produktuose. Pagirtina, kad įvairiose šalyse maisto produktų gamintojai ar pardavėjai savo iniciatyva imasi priemonių, kad maisto gamyboje būtų mažiau vartojama trasriebalų.
 
Kiek transriebalų yra maisto produktuose?
2015 m. gruodžio mėn. paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje teigiama, kad daugumoje Europos Sąjungos šalyse tirtų maisto produktų transriebalų yra mažiau nei 2 g / 100 g riebalų. Didžiojoje dalyje šių produktų transriebalų yra mažiau nei 0,5 g / 100 g riebalų. Tačiau tyrimai taip pat rodo, kad Europos Sąjungos rinkoje yra ir tokių maisto produktų, kuriuose transriebalų kiekiai yra dideli, pvz., sausainių ar kukurūzų spragėsių, kuriuose transriebalų yra 40-50 g / 100 g riebalų, nefasuotų kepinių, kuriuose transriebalų daugiau nei 2 g / 100 g riebalų. Tyrimai rodo, kad pramoninių transriebalų kiekis kai kuriuose maisto produktuose kai kuriose Europos Sąjungos šalyse 2000 – 2013 metais mažėjo. Tačiau kai kuriose Rytų ir Pietryčių Europos šalyse transriebalų kiekis fasuotuose sausainiuose, pyraguose ir vafliuose nuo 2000-ųjų vidurio reikšmingai nemažėjo. Produktai, kuriuose nustatyti reikšmingi transriebalų kiekiai, yra pramoninių transriebalų turintis maistas: kepimo riebalai, įskaitant skirtus pramonei, margarinas, margarinas kepiniams, pyragai, sausainiai ir kiti kepiniai, vafliai, konditerijos gaminiai, sriubos ir padažai.
 
Kokiame maiste yra daugiausia transriebalų?
Pramoninių transriebalų turintys maisto produktai – kepiniai (pvz., sausainiai, pyragaičiai), augaliniai riebalai (pvz., margarinas, kulinariniai riebalai), konditerijos gaminiai (pvz., kremai ir kreminiai gaminiai, saldainiai), gruzdinti maisto produktai (pvz., keptos bulvytės) ir kt.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2015 m. atliko kai kurių Lietuvos rinkai tiekiamų maisto produktų tyrimus ir nustatė, kad transriebalų kiekiai tirtuose produktuose yra labai įvairūs. Deja, kai kuriuose saldainiuose, sausainiuose, vafliuose transriebalų rasta labai daug.
 
Transriebalų poveikis sveikatai
Transriebalai didina mažo tankio lipidų (arba blogojo cholesterolio) ir mažina didelio tankio lipidų (arba gerojo cholesterolio) kiekį. Didelis transriebalų suvartojimas yra vienas iš koronarinės širdies ligos rizikos faktorių. Moksliniai tyrimai skelbia, kad jei daugiau nei 2 procentai dienos maisto energijos gaunama iš transriebalų, rizika mirti nuo širdies ligų išauga 20 – 32 procentais.
Dėl koronarinės širdies ligos Europos Sąjungoje kasmet miršta per 660 tūkstančių žmonių, tai sudaro per 14 procentų visų mirčių. Eurostat duomenimis, mirtingumas nuo šios ligos Europos Sąjungoje labai nevienodas – nuo 6 procentų nuo bendro mirčių skaičiaus Prancūzijoje iki 36 procentų Lietuvoje. Taigi, tarp Europos Sąjungos šalių pagal mirties priežastis Lietuvoje yra didžiausias mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2014 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56 procentai visų mirusiųjų ir tai yra dažniausia mirties priežastis.
Transriebalai taip pat siejami su staigiomis mirtimis nuo širdies ligų ir padidinta diabeto rizika.
Tiek pramoniniuose tiek natūraliuose atrajojančių gyvūnų transriebaluose iš esmės yra tie patys junginiai, tačiau skirtingomis proporcijomis. Abiejų rūšių transriebalai kraujo lipidams turi vienodą poveikį. EFSA teigia, kad turimi duomenys rodo, kad atrajojančių gyvūnų kilmės (natūralūs) transriebalai turi neigiamą poveikį kraujo lipidams ir lipoproteinams panašiai kaip ir pramoniniai transriebalai, jei jų suvartojami tokie pat kiekiai. Visgi nėra pakankamai įrodymų, kad nustatyti ar tokiais pat kiekiais vartojami atrajojančių gyvūnų kilmės ir pramoniniai transriebalai turi vienodą poveikį širdies ligų rizikai.
 
Ar vartotojai žino apie transriebalus?
Europos Komisija ataskaitoje teigia, kad vartotojai tik tuomet rinksis produktus, atsižvelgdami į jų poveikį sveikatai, kai turės pakankamai informacijos apie transriebalų žalą sveikatai.
Europos Sąjungos teisės aktai (2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <…>) nustato, kad ženklinant maisto produktų sudėtyje esančius hidrintus rafinuotus augalinės kilmės aliejus ar riebalus reikia pažymėti ar jie yra visiškai hidrinti ar iš dalies hidrinti nurodant „visiškai hidrintas“ arba „iš dalies hidrintas“. Visiškai hidrintas aliejus turi tik sočiąsias riebalų rūgštis, iš dalies hidrintas – be kitų riebalų rūgščių turi ir transriebalų. Pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, šiuo metu vartotojams sužinoti, ar produkte gali būti transriebalų yra vienintelis būdas – skaityti fasuotų maisto produktų etiketėse pateiktą sudedamųjų dalių sąrašą ir jame ieškoti, ar produkto sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų. Tačiau ši informacija nenurodo, kiek iš tiesų (faktiškai) produkte yra transriebalų.
 
Europos Komisija ataskaitoje taip pat teigia, kad europiečiai nedaug žino apie transriebalus, pramoninius transriebalus, iš atrajojančių gyvūnų gaunamus transriebalus, iš dalies ar visiškai hidrintus riebalus. Tik nedaugelį žmonių domina transriebalų suvartojimas. Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad tik 1 iš 3 vartotojų nurodė girdėjęs apie transriebalus ir mano, kad jie nėra sveiki. Panašus skaičius ir atsakiusiųjų į klausimą apie iš dalies ir visiškai hidrintus riebalus, tačiau vartotojai nežinojo, kuo skiriasi šių dviejų kategorijų riebalų poveikis sveikatai.
Europos Komisijos ataskaitoje pažymima, kad reikšmingiausiai pramoninių transriebalų suvartojimą būtų galima sumažinti teisės aktuose nustačius jų leistiną lygį. Taip iš rinkos būtų pašalinti visi, tiek fasuoti, tiek nefasuoti, daug transriebalų turintys maisto produktai. Nustačius vieningą Europos Sąjungoje leistiną lygį būtų išvengta skirtingo nacionalinio reglamentavimo.
 
Kaip sumažinti suvartojamą transriebalų kiekį?
• Valgyti kaip galima mažiau transriebalų. Rekomenduojama per dieną suvartoti mažiau nei 2 gramus transriebalų.
• Pasirinkti „gerus“ riebalus (mononesočiuosius riebalus ir polinesočiuosius riebalus, kurių yra aliejuje, riešutuose, alyvuogėse, avokaduose, žuvyse ir jūros gėrybėse).
• Vengti gruzdinto maisto, nes jis dažniausiai turi transriebalų.
• Valgyti mažiau greito maisto.
• Skaityti maisto etiketėse nurodytą informaciją apie produktų sudėtį ir atkreipti dėmesį ar sudėtyje yra iš dalies hidrintų aliejų ar riebalų.

449_600Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas vykdė Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą. Projekto metu buvo tiriama, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose, nagrinėjami gyventojų mitybos įpročiai, teikiamai, platinami patarimai, kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį. Šis projektas parengtas atsižvelgus į Europos Komisijos Baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti  bei Pasaulinės sveikatos organizacijos Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją. Abiejuose dokumentuose pabrėžiama, kad gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą.

 

Kas yra druska?

Druska yra kristalinės struktūros cheminė medžiaga, sudaryta iš 40 proc. natrio ir 60 proc. chloridų. Didžiausias druskos šaltinis gamtoje yra druskingi vandenys (vandenynai, jūros, ežerai, požeminiai vandens telkiniai), taip pat druska gali būti iškasama karjeruose ar šachtose. Lietuva neturi druskos gavybos pramonės, naudojame iš užsienio įvežamą druską. Artimiausios Lietuvai druskos kasyklos yra Baltarusijoje, Ukrainoje bei Lenkijoje.

Druska yra unikalus kasdienio vartojimo produktas bei labai svarbi maistinė medžiaga. Be to, ji turi savybių, padarančių maistą saugiu (didesniais kiekiais ji veikia kaip konservantas) ir patraukliu vartoti. Druska ne tik suteikia maistui sūrumo skonį, bet gali ir sustiprinti saldų, kartų ir rūgštų skonius.

Įvairios druskos rūšys skiriasi sudėtimi, paskirtimi ir net kristalų forma. Norint išsirinkti tinkamiausią ar labiausiai patinkančią druską, reikia turėti žinių apie druskos rūšis ir, žinoma, atidžiai perskaityti etiketes ant druskos pakuočių.

 

Iškasamoji druska – populiariausia

Lietuvos gyventojai nuo seno dažniausiai renkasi druską, išgaunamą kastiniu būdu (akmens druską). 97-99 proc. šios druskos sudaro natrio chloridas, kitos natūraliai druskoje esančios medžiagos, siekiant išgauti mums įprastą druskos birumą ir spalvą, gali būti pašalinamos. Ši druska gali būti įvairaus smulkumo – tai priklauso nuo sumalimo.

 

Jūros druska

Pastaruoju metu vis populiarėja jūros druskos vartojimas. Pasaulyje yra labai skirtingos sudėties druskingų vandens telkinių. Dažiausiai jūros druska yra mažiau perdirbama nei įprastinė (iškasamoji), todėl joje lieka daugiau mikroelementų, kurie paprastai, rafinuojant mums įprastą druską, yra pašalinami. Jūros druska gali būti baltos, rožinės, pilkos spalvos arba gali turėti kelių spalvų derinį, priklausomai nuo to, kur yra išgaunama ir iš kokių mineralų yra sudaryta. Daugelis žmonių mano, kad tokia druska yra natūraliai praturtinta jodu, tačiau dažniausiai tokioje druskoje jodo būna tik pėdsakai. Tačiau jūros druska gali būti papildoma jodu dirbtiniu būdu. Jūros druskoje yra įvairių mineralinių medžiagų pėdsakų, pvz., kalio, magnio, fluoro, taip pat ir nepageidaujamų mineralų, tokių kaip gyvsidabris, arsenas, stroncis ar kadmis. Jūros druskoje esančios mineralinės medžiagos gali suteikti jai šiek tiek kartoko, saldaus arba švelniai sūraus skonio. Ar tai būtų naudingi mineralai, ar mineralai, kurie nepageidaujami mūsų mityboje, druskoje jų koncentracija yra labai maža.

Ar tokia maža mineralinių medžiagų (kitų nei natris ir chloridai) koncentracija gali turėti teigiamos įtakos mūsų sveikatai? Mitybos specialistai teigia, kad teigiamas jūros druskos poveikis sveikatai nėra įrodytas.

 

Druskos praturtinimas jodu

Kad ir kokią druskos rūšį pasirinktumėte, svarbiausia, kad jūsų naudojama druska būtų praturtinta jodu. Jodas dalyvauja skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) sintezėje. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, organizmo augimą, fizinį bei protinį vystymąsi. Jodo trūkumas gali lėtinti organizmo augimą ir vystymąsi, sukelti protinį atsilikimą, skatinti gūžio (gūžys (struma) – skydliaukės išvešėjimas, padidėjimas) atsiradimą. Nėščioms moterims šio mikroelemento trūkumas gali pasireikšti persileidimu, negyvo vaisiaus gimimu ar kitomis komplikacijomis. Lietuva priskiriama jodo trūkumo zonai, todėl labai svarbu vartoti joduotą druską.

Tiek iškastinė, tiek jūros druska gali būti praturtinta jodu. Druska dažniausiai joduojama naudojant kalio joditą arba kalio jodatą. Kasdienis valgomosios druskos, turinčios jodo, vartojimas yra paprasčiausias būdas išvengti jodo trūkumo. Įvertinus, kad joduota druska vidutiniškai netenka 30 proc. jodo kiekio gabenimo metu bei 20 proc. maisto ruošimo metu, optimaliausia būtų vartoti druską, kurioje jodo koncentracija pagaminimo metu būtų 20-40 mg/kg druskos. Ši nuostata įtvirtinta Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 (Žin., 2005, Nr. 110-4023), 7 punkte, nustatančiame, kad „saugant gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos Respublikos geografinėje teritorijoje esančio jodo trūkumo, mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose parduodama, o viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse vartojama tik joduota valgomoji druska, turinti 20-40 mg/kg jodo. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose atskirų ligonių dietinio maisto gamybai pagal gydytojo nurodymą gali būti vartojama nejoduota valgomoji druska.“

 

Jūros druskos įvairovė

Vis labiau populiarėja egzotinės druskos rūšys, tokios kaip Himalajų druska, dribsnių pavidalo druska, gurmanų mėgstama Fleur de sel ir prancūziška jūros druska. Visos jos priskiriamos jūros druskai, tačiau skiriasi spalva, kristalų forma ir šiek tiek skirtingosmis skoninėmis savybėmis, kurias joms suteikia sudėtyje esantys mikroelementai.

Druską vartokite saikingai

Nesvarbu, kokią druskos rūšį renkatės, ribokite suvartojamą druskos kiekį. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. Tai yra šiek tiek mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis! Į šį druskos kiekį įeina tiek druska, kuri yra maisto produktų sudėtyje (duonoje, dešroje, sūryje ir kt.), tiek druska, kuria pagardiname maisto produktus jau valgydami pagamintą maistą. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena – didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių šaltinių duomenimis iki 90 proc.) sudaro druska, gaunama su jau pagamintais maisto produktais, todėl papildomai dėti druskos į jau paruoštus vartojimui maisto produktus reikėtų itin saikingai.

Koks druskos poveikis mūsų sveikatai?

Ar mėgstame valgyti sūriai?

Apie retesnes druskos rūšis

Dviejose virtose dešrelėse – pusė paros druskos normos

Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto informacija: kraujospūdžio mažinimas sumažinus suvartojamos druskos kiekį 

105_600

Maisto papildų pasiūla rinkoje yra didžiulė ir išsirinkti tinkamiausią nelengva. Maisto papildų pardavėjai atkakliai mums bando įsiūlyti mintį, kad vartodami maisto papildus galime atsikratyti antsvorio, turėti stiprų, gražų, raumeningą kūną, išvengti širdies, akių ar sąnarių ligų, turėti gražius blizgančius plaukus ir pan. Ką iš tikrųjų reiškia pavadinimas „maisto papildas“ pasakoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Evelina Venckevič.

Maisto papildas – tai maisto produktas
 
Maisto papildai – tai maisto produktai, turintys sudėtyje koncentruotą tam tikrų medžiagų kiekį. Esant reikalui, šiomis medžiagomis galima papildyti mitybos racioną. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis.
 
Maisto papildas – ne vaistas
 
Keletas priežasčių, lemiančių, kad maisto papildai vartotojams asocijuojasi su vaistais: tokia pati kaip vaistų maisto papildo forma ir pakuotė (tabletės, kapsulės, buteliukai su lašų dozatoriais), prekyba maisto papildais vykdoma vaistinėse. Vaistinės – tik viena iš galimų maisto papildų pardavimo vietų. Maisto papildais prekiaujama ir didesnėse maisto produktų parduotuvėse, populiarėja prekyba internetu.
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai draudžia reklamuojant maisto papildus teigti apie jų (ar jų sudėtyje esančių sudedamųjų dalių) gydomąsias ar profilaktines savybes, išskyrus tuos atvejus kai tokius teiginius patvirtina Europos Komisija (deja, tokių atvejų yra vienetai). Šio draudimo labai dažnai nesilaikoma, reklamuojant siekiama vartotojus įtikinti, kad maisto papildų poveikis prilygsta vaistams. Aktyvi, o kartais – net agresyvi, maisto papildų reklama lemia, kad vartotojai klaidingai supranta maisto papildo paskirtį.
 
Maisto papildų sudėtis ir ką reiškia 100 proc. RPN
 
Europos Sąjungoje (taip pat ir Lietuvoje) yra griežtai reglamentuota kokie vitaminai ir mineralinės medžiagos gali būti naudojami maisto papilduose. Deja, šiuo metu nėra nustatyti minimalūs ir maksimalūs kiekiai, t.y. nėra reglamentuota kiek daugiausia ar mažiausia gali būti tam tikrų vitaminų ar mineralinių medžiagių maisto papilde. Teisės aktuose nurodytos tik rekomenduojamos paros suvartojimo normos (RPN). 100 proc. RPN reiškia, kad nurodytame maisto papildo kiekyje (pvz., 1 ar 2 tabletėse) yra konkretaus vitamino ar mineralinės medžiagos 1 paros rekomenduojama norma suaugusiems.
Neretai maisto papilduose vitaminų ar mineralinių medžiagų kiekiai būna tokie maži, kad suvalgęs apelsiną ar morką šių medžiagų gautum žymiai daugiau. Tačiau pasitaiko, kad maisto papilduose, ypač tuose, kuriuos vartoja sportininkai, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai ženkliai viršija rekomenduojamas paros suvartojimo normas. Sportininkams skirtuose maisto papilduose B grupės vitaminų kiekiai dažnai siekia 1000 proc. ar net 10000 proc. rekomenduojamos paros normos. Tokiu atveju, suvartoję etiketėje nurodytą rekomenduojamą kiekį (pvz., vieną tabletę) gautume 10 ar 100 parų rekomenduojamos normos kiekį.
Vartojant keletą maisto papildų vienu metu, reikia atkreipti dėmesį, kokios medžiagos yra jų sudėtyje, nes vartojant maisto papildus, kuriuose yra kompleksas atskirų medžiagų, tos pačios medžiagos galime gauti iš skirtingų produktų. Be to, kai kurios medžiagos, pvz., riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K, kaupiasi žmogaus organizme, todėl vartojant dideliais kiekiais gali atsirasti hipervitaminozė.
 
Kaip išsirinkti?
 
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja:
  • Prieš perkant maisto papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu. Taip pasirinktas maisto papildas geriausiai atitiks Jūsų organizmo poreikius;
  • Prisiminti, kad ant maisto papildo pakuotės draudžiama rašyti apie gydomąjį ar profilaktinį poveikį. Šis draudimas taikomas ir maisto papildų reklamai;
  • Visada atidžiai skaityti maisto papildo etiketę, ypač sudėtį ir informaciją apie sudedamųjų dalių kiekius;
  • Rinktis tuos maisto papildus, kuriuose vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis sudaro apie 100 proc. rekomenduojamos paros normos (gali būti ženklinama kaip RPN);
  • Perkant maisto papildus vaikams, atkreipti dėmesį, kokiai amžiaus grupei maisto papildas yra skirtas;
  • Būti atsargiems, jeigu maisto papildų sudėtyje yra įvairių egzotinių augalų. Pravartu pasidomėti jų poveikiu;
  • Sportuojantys žmonės, prieš pradėdami vartoti maisto papildus, turėtų tinkamai įvertinti savo mitybą, fizinį krūvį ir, pasitarę su mitybos specialistais, išsirinkti labiausiai jiems tinkantį maisto papildą. Verta atminti – tai, kas tinka vienam, nebūtinai tinka visiems.
 

520_600Kas yra alergija ir maisto netoleravimas?

Daugumai vaikų ir suaugusiųjų bent kartą gyvenime maisto produktai sukelia tam tikrų nepageidaujamų reakcijų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pažymi, kad imuninės reakcijos būdingos maisto medžiagų sukeltoms alergijoms, tuo tarpu nepageidaujamos neimuninės reakcijos į tam tikrus maisto produktus gali pasireikšti dėl maisto netoleravimo (pvz., laktozės netoleravimas), farmakologinio efekto (pvz., migrena sukelta cheminių medžiagų tokių kaip aspartamas, mononatrio glutamatas, nitratai/nitritai, alkoholis, kava ir šokoladas) arba toksinio efekto (apsinuodijimas maistu).

Kuo skiriasi alergija nuo maisto produktų netoleravimo?

Alergija – tai sustiprėjęs imuninės sistemos atsakas į išorines antigenines ar alergines medžiagas. Alergines reakcijas gali sukelti ne tik pats maisto produktas, bet ir į jį įdėti maistiniai dažai, konservantai, tirštikiai ar pagardai.

Tuo tarpu maisto netoleravimas yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai nei esant alergijai, kartais žmonės netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, nejaučia jokių nepageidaujamų reakcijų. Maisto netoleravimas pasitaiko dažniau nei tam tikrų maisto produktų sukelta alergija.

Kaip gali pasireikšti šios nepageidaujamos reakcijos į maisto produktus?

Pagrindiniai alergijos simptomai:

• Odos bėrimai (atsiranda dilgėlinės tipo bėrimai, kuriems būdinga baltos arba raudonos spalvos odos patinimai), niežulys;

• Pilvo skausmai, pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, išmatose gali būti gleivių;

• Simptomai primenantys peršalimą (dažnos slogos, kosulys). Alergija maistui gali būti bronchinės astmos priežastimi;

• Neaukšta temperatūra (37,2 °C, 37,5 °C);

• Limfmazgių padidėjimas;

• Anafilaksija. Tai nedažna, tačiau labai ūmi bei gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kuri gali pasireikšti visais alergijai būdingais simptomais bei sumažėjusiu kraujo spaudimu ir sutrikusiu kvėpavimu.

Maisto netoleravimas gali sukelti panašius simptomus kaip ir alergija, todėl šios dvi būklės dažnai yra maišomos. Maisto produktų sukelta alergija kyla dėl imuninių procesų, kurie gali paveikti daugelį organų sistemų ir gali sukelti gyvybei pavojingas būkles. Tuo tarpu maisto produktų netoleravimas dažniausiai atsiranda palaipsniui, sukelia mažiau pavojingas būkles ir dažniausiai apsiriboja tik virškinimo sutrikimais.

Pagrindiniai maisto alergijos ir netoleravimo skirtumai

Alergija
Netoleravimas
Gali atsirasti staiga
Dažniausiai išsivysto palaipsniui
Kyla dėl imuninių procesų
Imuniniai procesai nedalyvauja
Gali išsivystyti gyvybei pavojingos būklės
Pavojus gyvybei žymiai mažesnis
Simptomus gali išprovokuoti ir mažas medžiagos kiekis
Mažas medžiagos kiekis gali neturėti įtakos sveikatos pablogėjimui

Kaip išvengti alerginių ar maisto netoleravimo sukeltų nepageidaujamų reakcijų?

Kadangi alergija maisto produktams atsiranda dar kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai siūlo keletą patarimų mamoms, kaip galima bent iš dalies sumažinti alergijos atsiradimą vaikui:

• Speciali dieta nėščiajai nereikalinga, tačiau nerekomenduojama piktnaudžiauti dažniausiai alergizuojančiais maisto produktais;

• Rekomenduojama naujagimį maitinti motinos pienu; • Nerekomenduojama maitinti naujagimį karvės pienu ar sojų mišiniais pirmosiomis gyvenimo dienomis;

• Nustačius alergiją ar tam tikrų maisto produktų netoleravimą rekomenduojama pakaitinė dieta – kai alergizuojantys maisto produktai pakeičiami kitais, nealergizuojančiais maisto produktais, atsižvelgiant į pagrindinių maisto produktų maisto medžiagų kiekį ir energinę vertę.

Pagrindinis būdas siekiant išvengti alergijos ir maisto netoleravimo sukeltų simptomų yra nepageidaujamas reakcijas sukeliančių maisto medžiagų vengimas.

Kaip sužinoti ar perkamo maisto produkto sudėtyje yra alergizuojanti ar netoleruojama sudedamoji dalis?

Tai galima padaryti atidžiai perskaičius perkamų maisto produktų etiketes.

Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 ,,Maisto produktų ženklinimas“ nurodomos maisto produktų sudedamosios dalys, kurios gali sukelti alergijas arba netoleravimą. Jos privalo būti pateikiamos etiketėje, nurodant šios sudedamosios dalies pavadinimą, išskyrus atvejus, kai maisto produkto pavadinimas aiškiai nurodo atitinkamą sudedamąją dalį.

Alergijas ar netoleravimą galinčios sukelti maisto medžiagos:

• Glitimo turintys javai;

• Vėžiagyviai ir jų produktai;

• Kiaušiniai ir jų produktai;

• Žuvys ir kai kurie jų produktai, moliuskai ir jų produktai;

• Žemės riešutai ir jų produktai;

• Sojų pupelės ir kai kurie jų produktai;

• Pienas ir kai kurie jo produktai;

• Riešutai (migdolai, lazdyno riešutai ir kt.);

• Salierai ir jų produktai;

• Garstyčios ir jų produktai;

• Sezamų sėklos ir jų produktai;

• Lubinai ir jų produktai;

• Sieros dioksidas ir sulfitai, kurių koncentracija didesnė kaip 10 mg/l, išreikšta kaip SO2.

Jei ženklinant daugiau kaip 1,2 tūrio proc. turinčius alkoholinius gėrimus, medžiagos, galinčios sukelti alergijas ar netoleravimą, yra nenurodomos pavadinime ar sudedamųjų dalių sąraše (jei sudedamųjų dalių sąrašas yra), šios sudedamosios dalys turi būti nurodomos žodžiais “Sudėtyje yra“, po kurių nurodomas atitinkamos sudedamosios dalies pavadinimas.

Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. bus taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuris dar labiau sugriežtins reikalavimus ženklinant medžiagas, galinčias sukelti nepageidaujamas reakcijas šioms medžiagoms jautriems žmonėms. Vadovaujantis šiuo reglamentu informacija apie alergijas arba netoleravimą sukeliančias medžiagas turi būti aiškiai išskirta iš kitų sudedamųjų dalių sąrašo, pvz., pasirenkant tam tikrą spalvą, šriftą, stilių arba fono spalvą. Pagal naująsias taisykles taip pat bus privaloma nurodyti nefasuoto maisto ir restoranuose ar kitose viešojo maitinimo įstaigose tiekiamo maisto sudėtyje esančius alergenus – taip siekiant geriau apsaugoti asmenis, kurie gali būti alergiški šiems maisto produktams.

LITERATŪROS ŠALTINIAI (žiūrėti)

1. Alergijos maistui epidemiologija: rizikos veiksniai, paplitimas, reikšmė, A. Kavaliūnas, G. Šurkienė, R. Dubakienė ir kt., ,,Visuomenės sveikata“ Nr. 4, 2010 m.   2. Alergija maistui, Vaikų dietologija, Kaunas 2009 m.   3.Alergologija, Rūta Dubakienė, Vilnius 2002 m.   4. Food Allergy. What‘s the difference between a food intolerance and food allergy? http://www.mayoclinic.com/health/food-allergy/AN01109 (žiūrėta 2012-07-11)   5. Food allergy, How to avoid certain food http://www.food.gov.uk/multimedia/pdfs/allergyfactsheet1007.pdf (žiūrėta 2012-07-12)   6. Food Allergy: What You need to Know, Medscape, http://www.medscape.com (žiūrėta 2012-07-11)   7. Food allergies, The Federal Institute for Risk Assessment (BfR http://www.bfr.bund.de/en/food_allergies-70422.html, (žiūrėta 2012-07-11)   8. Vilniaus universitetas, Lietuvos alergologijos centras http://www.aai.mf.vu.lt/alergija/alergenai/maist/alerg_maist.htm (puslapis žiūrėtas 2012-07-04)

581_600Pakeistos sudėties arba reformuliuotas (angl. – reformulated) maistas yra toks maistas, kuriame sumažintas druskos, cukraus ar riebalų kiekis.

Tai gana nauja sąvoka, pastaruoju metu  plačiai naudojama kalbant apie sveikatai palankią mitybą. Maisto reformuliavimas yra viena iš galimybių, padedanti pasiekti sveikatai palankios mitybos tikslų.

Neginčijama, kad mityba turi įtakos nutukimo, antro tipo diabeto, kraujotakos sistemos ligų, kai kurių vėžinių susirgimų, skeleto ir raumenų sistemos ir net įvairių psichikos sveikatos sutrikimų išsivystymui. Klausimai apie maisto produktų sudėtį, valgymo įpročius gvildenami strateginiuose Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos Sąjungos dokumentuose. Kokie iššūkiai keliami mitybai, kad išvengti daugelio visuomenės sveikatos problemų Europoje? Labai svarbu – sumažinti riebalų (ypač sočiųjų riebalų rūgščių ir transriebalų), druskos bei cukraus suvartojimą. Maisto reformuliavimas – vienas iš būdų pramoniniu būdu pagamintą maistą padaryti palankesniu sveikatai. Keičiant maisto produktų sudėtį labai svarbu atsižvelgti į gyventojų mitybos ypatumus, atkreipiant dėmesį tiek į atskirų gyventojų grupių (ypač jautrių grupių, pvz., vaikų) mitybą, tiek į jų mitybos įpročius.

Reformuliuoti gali ir turėtų būti įprastiniai mūsų kasdieninės mitybos produktai. Labai svarbu, kad reformuliuotas maistas turėtų panašų įprastiniam produktui skonį. Pavyzdžiui, jei druskos kiekį sumažinsime tiek, kad vartotojui skonis taps nepriimtinu, jis tiesiog to produkto nepirks. Druską galime kompensuoti kitomis skoninėmis savybėmis – pvz. pridėdami prieskoninių augalų. Druska naudojama ir kaip konservantas, todėl tam tikrais atvejais, sumažinus druskos kiekį, gal iškilti pavojus produkto saugai (pvz., mėsos gaminiuose). Galiausiai, būtina išlaikyti kitų produkto sudedamųjų dalių, siejamų su teigiamu poveikiu sveikatai (pvz., skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų), kiekį. Taigi, maisto reformuliavimas – didelis iššūkis maisto produktų gamintojams.

Produktas laikomas reformuliuotu, jeigu jis atitinka vieną ar visus tris kriterijus, tai yra: sumažintas riebalų, druskos ar cukraus kiekis. Reformuliuotam maistui nemažiau svarbūs ir kiti kriterijai: pakeitus maisto produkto sudėtį ir sumažinus jame riebalų, druskos ar cukraus, produktas turėtų išlaikyti įprastas ar neženkliai pasikeitusias skonines savybes (kad išliktų patrauklus vartotojui), turi būti užtikrinta maisto produkto sauga, neturėtų pasikeisti kaina, t. y ji neturėtų labai padidėti. Labai svarbu, kad reformuliuotas maisto produktas galėtų konkuruoti su įprastiniais rinkoje esančiais produktais.

Daržovės, vaisiai, net žuvis nepriskiriami produktams, kuriuos tikslinga reformuliuoti. Geri reformuliuoto maisto pavyzdžiai – duona, pusryčių dribsniai, mėsos gaminiai, kuriuose sumažintas druskos kiekis; gaivieji gėrimai, kuriuose sumažintas cukraus kiekis; margarinas be transriebalų; bulvių traškučiai, kuriuose sumažintas druskos ir sočiųjų riebalų kiekis.

Reformuliuotam maistui specialūs ženklinimo reikalavimai nenumatyti. Apie tai, kad maisto produktas yra pakeistos sudėties (reformuliuotas) galime išsiaiškinti išstudijavę ženklinimo etiketėje pateiktą informaciją apie sudedamąsias dalis, maistingumo deklaraciją ar teiginius apie maisto produktų maistingumą.

Teisingas maisto produktų pasirinkimas, saikingas jų vartojimas – vienas iš kelių sveikesnio gyvenimo link.

486_600Energinių gėrimų vartojimas pasaulyje sparčiai didėja. Vis daugiau atliekama mokslinių tyrimų, susijusių su energinių gėrimų sudedamųjų dalių poveikiu žmogaus sveikatai. Koks energinių gėrimų sudėtyje esančių medžiagų poveikis suaugusių, vaikų ir paauglių sveikatai? Kokia Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtis? Visa tai išanalizavo Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – NMVRVI),atlikęs energinių gėrimų rizikos vertinimą.

 
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) išanalizavo Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtį ir atliko jų sudedamųjų dalių poveikio žmonių sveikatai analizę. Tyrimo metu buvo remiamasi NMVRI atliktais energinių gėrimų laboratoriniais tyrimais bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų energinių gėrimų gamybos ir prekybos vietose patikrinimų metu surinkta informacija apie energinių gėrimų asortimentą, jų sudedamąsias dalis.
Nors rinkoje yra daugybė energinių gėrimų, visų jų sudėtis panaši: daugumos jų sudėtyje yra kofeino ir taurino (įvairiais kiekiais). Beveik visada į energinius gėrimus yra pridėta cukraus, nors kai kurie gamintojai gamina energinius gėrimus ir be cukraus. Cukrus energiniuose gėrimuose yra plačiai naudojamas, nes tai yra labai greitas energijos šaltinis. Kitos energiniams gėrimams būdingos sudedamosios dalys tai – gliukuronolaktonas, B grupės vitaminai, guaranos ekstraktas ir kt. Šių sudedamųjų dalių deriniai yra labai svarbūs, nes jie suteikia gėrimui skonį, nuo jų kiekio ir derinio priklauso poveikis, poveikio pradžios ir pabaigos laikas. Atliekant rizikos vertinimą nustatyta, kad Lietuvos rinkoje yra daugiau nei 50 pavadinimų energinių gėrimų. Daugiausiai jų yra pagaminti Lenkijoje – 43,8 %; Lietuvoje pagamintų energinių gėrimų – 27,1 %.
 
Energinių gėrimų sudedamosios dalys
 
Poveikio žmonių sveikatai požiūriu, bene svarbiausioji energinių gėrimų sudedamoji dalis yra kofeinas. NMVRVI laboratorijoje buvo nustatomas kofeino kiekis. Visuose tirtuose mėginiuose kofeino kiekis atitiko deklaruojamą etiketėse ir buvo 24-32 mg/100 ml. 70 % energinių gėrimų sudėtyje kofeino turi 32 mg/100 ml. Mokslinės literatūros duomenimis, saikingas kofeino vartojimas (iki 300 mg per dieną) nekelia pavojaus sveikatai, tačiau kofeino vartojimas dideliais kiekiais gali sukelti nemigą, raumenų drebulį bei padažnėjusį kvėpavimą, gali padidėti kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis. Kofeinas aktyviną diurezę (šlapimo išsiskyrimą), praplečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją, pagreitina medžiagų apykaitą. Nėščios moterys ir vaikai kofeiną turėtų vartoti tik labai saikingai.
15,6 % Į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamų energinių gėrimų sudėtyje yra gliukuronolaktono, 54,9 % – taurino. Remiantis Europos maisto saugos tarnybos pateikta moksline nuomone apie taurino ir gliukuronolaktono poveikį, Lietuvos rinkoje esančiuose energiniuose gėrimuose didžiausi taurino ir gliukuronolaktono kiekiai (atitinkamai 400 mg ir 100 mg) nekelia pavojaus sveikatai.
18 % Lietuvos rinkoje parduodamų energinių gėrimų sudėtyje turi guaranos ekstrakto, kurio sudėtyje yra tonizuojamąjį poveikį turinčio kofeino.
Vitaminai B2, B3, B5, B6 ir B12 yra pagrindiniai B grupės vitaminai, kurie pridedami į energinius gėrimus. Visi B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje. Dauguma jų veikia kaip kofermentai ir yra būtini fermentų, greitinančių biochemines reakcijas organizme, veikimui. B grupės vitaminai svarbūs energijos gamybai, angliavandenių metabolizmui ir geram nervų sistemos funkcionavimui. Ne visi į Lietuvos Respublikos rinką pateikiami energiniai gėrimai sudėtyje turi B grupės vitaminų – 27,4 % energinių gėrimų sudėtyje nėra jokių vitaminų. Daugiausiai Lietuvoje yra energinių gėrimų, kurių sudėtyje yra vitaminų B2 ir B6. Energinių gėrimų sudėtyje (100 ml) esantys vitaminai dažniausiai neviršija rekomenduojamos paros normos. Atkreiptinas dėmesys, kad pakuotėje dažniausiai yra 250 ml ar 500 ml energinio gėrimo, o tai reiškia, kad suvartoję pakuotę energinio gėrimo gausime įvairių B grupės vitaminų nuo 125% iki 350 % rekomenduojamos paros normos. Analizės metu nustatyti vitamino B12 kiekiai, kurie ženkliai viršija rekomenduojamą paros normą, tačiau nėra mokslinių tyrimų, įrodančių tokios dozės neigiamą poveikį sveikatai.
 
Suvartojamo kofeino kiekis priklauso ir nuo pakuotės dydžio
 
Energiniai gėrimai dažniausiai parduodami skardinėse, kurių standartinė talpa yra nuo 150 ml iki 330 ml. Daugiausiai energinių gėrimų parduodama išpilstytų į 250 ml pakuotes – 37 %. 30 % į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamų energinių gėrimų parduodama 0,5 l (500 ml), 5 % – 1 l pakuotėse. Atsižvelgus į tai, kad skirtingo dydžio pakuotėse parduodamų energinių gėrimų sudėtis panaši, tikėtina, kad įsigijus didesnę pakuotę, vienu metu galima išgerti daugiau energinio gėrimo, taigi – didesnė perdozavimo tikimybė, nes atsiranda reali galimybė suvartoti daugiau kofeino ir kitų tonizuojamąjį ir stimuliuojamąjį poveikį turinčių medžiagų. Išgėrus 1 l energinio gėrimo žmogus vidutiniškai gautų 320 mg kofeino.
 
Energinių gėrimų vartojimas gali pakenkti vaikų sveikatai
 
Energinių gėrimų vartojimas dėl jų sudėtyje esančio kofeino kiekio gali sukelti neigiamų pasekmių vaikų ir paauglių sveikatai. Plintantis kofeino vartojimo tarp vaikų ir paauglių kelia susirūpinimą dėl daugelio priežasčių. Pirma, yra atlikta tik keletas tyrimų apie kofeino fiziologinį ir psichologinį poveikį vaikams. Nors tyrimų duomenys rodo, kad kofeinas yra pakankamai saugus suaugusiems, neturėtų būti manoma, kad vaikai yra „maži suaugę“. Antra, vaikystė ir paauglystė – tai spartaus augimo laikotarpis ir baigiamasis smegenų vystymosi etapas. Kad būtų pasiektas maksimalus vaiko augimas ir vystymasis, miegas ir sveika mityba yra labai svarbūs šiame amžiaus tarpsnyje. Kofeino vartojimas sutrikdo miego ciklą, per didelis saldžių gaiviųjų gėrimų vartojimas yra susijęs su netinkama mityba, antsvoriu bei dantų ėduonimi. Trečia, vaikystė ir paauglystė gali būti kritiniu laikotarpiu formuojantis valgymo įpročiams bei skonio pasirinkimui. Jei kofeino vartojimas skatina didesnį saldžių gėrimų ir maisto produktų pasirinkimą, tai gali sąlygoti per didelį gaunamos energijos kiekį kas gali taip pat sąlygoti padidėjusią antsvorio ir nutukimo riziką jau suaugus. Vaikai ir paaugliai gali būti labai pažeidžiami dėl visų šių poveikių, nes jų smegenys vis dar yra vystymosi stadijoje.
 
Energiniai gėrimai ir alkoholis
 
Energiniai gėrimai nėra skirti alkoholiniams kokteiliams maišyti, tačiau jie išpopuliarėjo naktiniuose klubuose ir vakarėliuose. Alkoholis ir kofeinas pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Galimas stiprus apsinuodijimas: pykinimas, vėmimas, drebulys. Alkoholis nervų sistemos veiklą slopina, o energiniuose gėrimuose esantis kofeinas – stimuliuoja. Toks antagonistinis poveikis labai kenkia širdžiai, padidėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka miegas. Kokteilis paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio esi blaivus. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato prievolės papildomai ženklinti energinius gėrimus perspėjimu nemaišyti su alkoholiniais gėrimais. Nežiūrint į tai, kad užrašas yra neprivalomas, dalis gamintojų (ar tiekėjų) savo iniciatyva kartu su privalomais užrašais nurodo ir perspėjimą nemaišyti su alkoholiu. Net 18 % Lietuvos Respublikos rinkoje esančių energinių gėrimų jau yra savanoriškai ženklinami papildomu užrašu „nemaišyti su alkoholiu“.
 
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria:
·        Energinių gėrimų nevartoti vaikams, paaugliams, nėščioms moterims, pagyvenusiems asmenims, asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei žmonėms, kurių padidėjęs jautrumas kofeinui, ar turintiems miego sutrikimų.
·         Nerekomenduojama energinių gėrimų maišyti su alkoholiniais gėrimais dėl diuretinio poveikio ir padidėjusio dehidratacijos pavojaus bei poveikio centrinei nervų sistemai.
·         Energinių gėrimų nereikėtų maišyti su kitais kofeino turinčiais gėrimais (kava, arbata).
·         Perkant energinius gėrimus reikėtų rinktis mažesnę pakuotę, taip bus suvartota mažiau kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų.

 

Cituojant pranešimus prašome nurodyti šaltinį.

kaseplatte-1108564_640Sūris – maisto produktas, daugiausiai gaminamas iš karvių pieno, rečiau iš kitų žinduolių: avių, ožkų, netgi buivolių (bizonių), šiaurės elnių ir kito pieno.

Pasaulyje gaminama labai daug sūrio rūšių, nemažai žinomų sūrio rūšių pradėti gaminti prieš daugelį metų skirtinguose regionuose su savitomis receptūromis ir tradicijomis, pvz.: Camembert ir Brie – Prancūzijoje, Gouda ir Edam – Olandijoje,Cheddar – Anglijoje, Emmentaler – Šveicarijoje, Parmigiano ir Gorgonzola, Mozzarella – Italijoje, Feta – Graikijoje.

Lietuvoje nuo seniausių laikų paplitusi baltų varškės arba ūkiškų rauginto pieno sūrių gamyba ir vartojimas, nors fermentiniai sūriai taip pat buvo gaminami.

Sūris – brandintas arba nebrandintas, minkštas arba puskietis, kietas arba labai kietas pieno gaminys (galintis turėti dangą arba apvalkalą), kuriame išrūgų baltymų ir kazeino santykis yra ne didesnis kaip piene.

Brandintas sūris – sūris, kuris prieš vartojimą turi būti tam tikrą laiką išlaikytas atitinkamoje temperatūroje tam tikromis sąlygomis, kol įvyksta būdingi sūriui fizikiniai ir cheminiai pokyčiai.

Pelėsinis sūris – sūris, kuris bręsta augant tam tikriems pelėsiams jo viduje arba paviršiuje. Iš pelėsinių grybų kultūrų dažniausiai naudojami Penicillium camemberti, P. candidum, P. caseicolum- baltieji pelėsiai ir Penicillium roquefortii – mėlynajam pelėsiui.

Sūryminis sūris – sūryme brandinamas ir laikomas sūris.

Šviežias sūris – sūris, kuris tinka vartoti nebrandintas.

Atsižvelgiant į tarptautinius prekybos reikalavimus, sūriai klasifikuojami pagal tris pagrindines savybes: 1. Brandinimo proceso ypatybės. Pagal brandinimo proceso ypatybes sūriai gali būti klasifikuojami į brandintus ir šviežius. Brandinti sūriai brandinami veikiant paviršinei mikroflorai arba sūrio masėje esančiai mikroflorai. Specifinės brandintų sūrių grupės yra pelėsiniai ir sūryminiai sūriai. Švieži sūriai – nebrandinami.

2. Riebumas

 Sausosios medžiagos riebalų kiekis, proc. Sūrio apibūdinimas
 Lygus arba daugiau kaip 60  Labai riebus
 Lygus arba daugiau kaip 45, bet mažiau kaip 60  Riebus
 Lygus arba daugiau kaip 25, bet mažiau kaip 45  Vidutinio riebumo
 Lygus arba daugiau kaip 10, bet mažiau kaip 25  Mažo riebumo
 Mažiau kaip 10  Liesas
 Sausosios medžiagos riebalų kiekis, proc. Sūrio apibūdinimas

3. Kietumas

Neriebalinės sūrio medžiagos drėgnis, proc. Sūrio apibūdinimas
Mažiau kaip 51   Labai kietas
49–56   Kietas
54–69   Puskietis
Daugiau kaip 67   Minkštas

Maistinė vertė

Sūriai – vertingi pieno produktai, turintys baltymų riebalų, įvairių mineralinių medžiagų, vitaminų. Sūryje gausu kalcio, fosforo, vitamino A, taip pat E, B grupės vitaminų (B2, B6, B12) ir kt. Priklausomai nuo sūrio rūšies, skiriasi ir jo maistinė vertė:

Sūrių maistinė vertė 100 g produkto

Pavadinimas   Baltymai (g)   Riebalai (g) Fosforas (mg) Kalcis  (mg)  Vit. A (μg)E  Energinė vertė (kcal)
„Camembert“   21   22,8   310   386   232   290
„Emmental“   28,8   29,7   620   941  389   383
„Parmesan“   41,5   32   849   1295   253   454

Suvalgę 100 g fermentinio sūrio, gausite suaugusiems rekomenduojamą kalcio paros normą (800 mg). Daugiausiai jo yra kietuose sūriuose, nes jie ilgiau nokinami ir juose daugiau sausųjų medžiagų. Šiuose sūriuose taip pat gausu ir fosforo, todėl, suvalgę 100 g kieto fermentinio sūrio, papildysite suaugusiems rekomenduojamą fosforo paros normą – 700 mg. Fosforas kartu su kalciu yra pagrindinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis.

Ženklinimas ir laikymas Lietuvos Respublikoje šiuo metu galiojančios ženklinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-530), numato: 1. Prie sūrio gaminio pavadinimo privalo būti prirašytas žodis sūris (pvz. sūris „Germantas“), jeigu gaminys patvirtintas kaip atskiras arba grupinis standartas ir nekelia jokių abejonių dėl gaminio atpažinimo – pavadinime žodžio „sūris“ gali ir nebūti (pvz.: Čederis, Gouda ). 2. Ženklinimo etiketėje nebūtina nurodyti sūrio sudedamųjų dalių jeigu gaminys pagamintas iš pagrindinių produktui gamybos elementų (pvz.: pieno produktai, fermentai, mikroorganizmų kultūros). 3. Etiketėje turi būti nurodytas sūrio sausosios medžiagos riebalų kiekis procentais arba sūrio masės riebalų kiekis procentais. 4. Jeigu sūrio sudėtyje yra prieskonių, ar kitų ne pieno kilmės sudedamųjų dalių, sūrio pavadinime tai turėtų būti nurodyta (pvz. sūris su žolelėmis). 5. Jeigu produktas gaminamas pridedant augalinių riebalų, pavadinimas turi būti „Sūrio gaminys su augaliniais riebalais“. 6. Jeigu produktas gaminamas pridedant pieno kilmės baltymų ir augalinių riebalų nesilaikant įprastinės sūrių gamybos technologijos, tačiau savo forma, konsistencija ir savybėmis panašiomis į sūrius, pavadinime negali būti žodžio „sūris“. Tokio gaminio pavadinimas turi būti „Baltyminis gaminys“. 7. Pavadinimas pateiktas etiketėje privalo būti to paties šrifto ir dydžio raidėmis vienoje vietoje.

Priklausomai nuo rūšies sūrius rekomenduojama laikyti prie 0 – 8 laipsnių C temperatūros, esant santykinei 80 – 85 % oro drėgmei. Esant žemesnei nei 0 laipsnių C temperatūrai sūriai gali peršalti, tada pakis jų struktūra, taps lipnūs, jeigu laikymo temperatūra bus aukštesnė negu rekomenduojama, sūriai suminkštės, rasos, pradės šusti. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja sūrių nelaikyti maistinėje plėvelėje. Sūrį iš tokios pakuotės geriau išvynioti ir šaldytuve laikyti sąlyčiui su maistu tinkamame plastikiniame inde. Laikymo trukmė priklauso nuo sūrio rūšies – nuo 5 parų iki 1 mėnesio.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nuolat atliekami fermentinių sūrių laboratoriniai tyrimai. Sūriuose daugiausiai tiriami veterinarinių vaistų likučiai, organiniai chloro pesticidai, polichlorintų bifenilų (PCB) suma, mikotoksinai, sausosios medžiagos, nitratai, salmonelės, L. monocytogenes bakterijos, koagulazę gaminančių stafilokokų ir koliforminių bakterijų skaičius.

Cituojant pranešimus prašome nurodyti šaltinį.

olive-oil-968657_640Riebalai – tai viena svarbiausių maisto medžiagų, kurių yra visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtyje. Riebalai yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, maistui suteikia juslines savybes (skonį, kvapą, spalvą), lėtina virškinimą tuo būdu atitolina alkio jausmą. Su riebalais organizmas gauna riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K bei pagerina šių vitaminų įsisavinimą.   Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebalų rūgščių, tokių kaip sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios.  Gyvūninės kilmės riebaluose vyrauja sočiosios riebiosios rūgštys, o augalinės kilmės riebaluose daugiau mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, tokių kaip linolo, linoleno ir oleino, kurios yra nepamainomos mityboje, atlieka svarbų vaidmenį medžiagų apykaitoje. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys (PNRR) pagal atliekamą fiziologinę funkciją žmogaus organizme yra vienos iš svarbiausių funkcionaliojo maisto veikliųjų dalių, jos laikomos svarbiausiomis žmogaus mityboje, nes pats organizmas jų nesintetina ir jas privalu gauti su maistu, tokiu kaip jūros gyvūnai, žuvys, augaliniai aliejai.   Populiariausių Lietuvoje naudojamų aliejų riebalų rūgščių ir Vitamino E sudėtis:

Pavadinimas Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis (g) Mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis (g) Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis (g) Vitaminas E (mg)
Alyvų aliejus 14,86 70,12 10,61   13,70
Kukurūzų aliejus 12,23 26,09 56,94 13
Rapsų aliejus 6,8 58,60   30,2 23
Saulėgrąžų aliejus   11,05 19,45 65,05 65,15
Sojų aliejus 14,85 23,04 62,20 12,6

Aliejinių augalų sėklos, grūdų gemalai, vaisiai ar kiti šaltiniai – pagrindinė žaliava naudojama išgaunant aliejų.

Aliejus pramonėje išgaunamas keliais būdais:

1. Naudojant mechaninius presus kai vyksta aliejinių sėklų presavimas. Mechaniniai presai pamažu spaudžia sėklas, priklausomai nuo pašildytos žaliavos temperatūros išgaunamas grynas aliejus arba šalto spaudimo aliejus.

2. Pirminio presavimo ekstrakcija tirpikliu vyksta tuomet, kai pradžioje išgaunama lengvai išlaisvinamoji aliejaus dalis presais, o iš gautų išspaudų likęs aliejus išekstrahuojamas tirpikliu.

3. Tiesioginė ekstrakcija tirpikliu vyksta be jokio išankstinio presavimo prieš tai aliejinių augalų sėklas susmulkinus iki optimalaus varianto.

Šiems būdams naudojamas tirpiklis atskirti riebalus iš susmulkintos sėklų masės, galutiniame aliejaus išgavimo etape tirpiklis išgarinamas – gaunamas maistinis aliejus. Aliejaus išgavimo metu išskiriamas vadinamas „žaliasis aliejus“ ir „išspaudos“. „Žaliajame aliejuje“ yra likę nepašalintų komponentų – pigmentų, fosfolipidų, laisvųjų riebalų rūgščių, nuodingų cheminių medžiagų (sunkiųjų metalų, pesticidų likučių, oksidacijos produktų ir t.t.) nepageidaujamas aliejaus kvapas, skonis. Todėl siekiant išgauti aukštos kokybės maistinį aliejų, atliekamas rafinavimas, kurio metu pašalinami nepageidaujami komponentai. Priklausomai nuo aliejų rūšies skiriasi rafinavimo būdai (fizinis, cheminis). Rafinavimo metu atliekama eilė gryninimo etapų: hidratacija, neutralizavimas, balinimas, dezodoravimas. Taip pagamintas aliejus vadinamas „Rafinuotas aliejus“, kuris jau paruoštas vartojimui. Šalto spaudimo aliejus išsiskiria savo natūralumu, biologiškai aktyviomis medžiagomis (tokoferoliais ir tokotrienoliais (vit. E), katotinais (provit. A), fosfolipidais, steroliais, skvalenu, vit. D, vit. F ir kt.), tačiau turi specifinį kvapą ir skonį, kuris ne kiekvienam vartotojui yra priimtinas. Perkant tokį aliejų reiktų skaityti ženklinimo etiketes, kuriose gamintojas nurodo kokiam vartojimo būdui produktas yra tinkamas. Rafinuoti aliejai pasižymi švelniu skoniu ir aromatu, atsparūs oksidacijai, pilnai pašalintomis mechaninėmis priemaišomis, tačiau rafinavimo metu neišvengiamai yra pašalinamos ir kai kurios biologiškai aktyvios medžiagos. Pagal Lietuvos Standartą LST 1959:2005, aliejui taikomos tokios apibrėžtys: Maistinis augalinis aliejus (edible vegetable oils)  – iš augalinių žaliavų gaminamas maisto produktas. Grynas aliejus (virgin oils) – mechaniniu būdu nekeičiant prigimties, taikant tik šildymą išgautas aliejus. Šaltai spaustas aliejus (cold pressed oils) – mechaniniu būdu nekeičiant prigimties, netaikant šildymo išgautas aliejus. Kepimo metu riebalams kontaktuojant su atmosferos deguonimi ir drėgme įvyksta keletas cheminių reakcijų. Šių reakcijų skilimo bei polimerizacijos produktai neigiamai veikia skonines ir aromatines tiek riebalų, tiek juose kepamų produktų savybes. Kepant ar gruzdinant (kai visas produktas panardinamas riebaluose) daug labiau tinka tie aliejai, kurie savo sudėtyje turi kuo daugiau stabilios oksidacijai oleino riebalų rūgšties, t.y. mononesočiūjų riebalų rūgščių. Tačiau daugiau nei vieną kartą vartoti tą patį aliejų kepimui ar gruzdinimui nereikėtų, tam yra specialūs gruzdinimui skirti aliejai. Augalinio aliejaus sudėtyje, priklausomai nuo jo rūšies, yra skirtingas mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis. Šios nesočiosios riebalų rūgštys veikiamos šviesos ir esant sąlyčiui su oru apkarsta, atsiranda nemalonus jų skonis ir kvapas, riebalai tampa netinkami vartojimui. Aliejų geriausiai laikyti sausoje, vėsioje vietoje kambario temperatūroje, tačiau gali būti laikomas ir šaldytuve. Laikomi aliejai šaldytuve dažniausiai sutirštėja, tačiau pastovėję kambario temperatūroje vėl grįžta į pradinę padėtį. Tinkamumo vartoti terminas aliejui priklauso nuo jo rūšies, perdirbimo būdo.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja rafinuotus aliejus, savo sudėtyje turinčius daug mononesočiųjų riebalų rūgščių, laikyti iki 12 mėnesių, o turinčius daug polinesočiųjų riebalų rūgščių – iki 6 mėnesių. Šalto spaudimo ir grynieji aliejai laikomi iki 9 mėn. Norint kuo ilgiau produktą išlaikyti optimaliai gerą, rekomenduotina skaityti ženklinimo etiketes,  kuriose nurodytas tinkamumo vartoti terminas, laikymo sąlygos, vartojimo būdas. Lietuvos rinkoje taip pat galima įsigyti ir genetiškai modifikuoto aliejaus, kuris Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis šiuo metu esantis rinkoje išgautas tik iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Europos Sąjungos teisinėje bazėje keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais. Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % GMO, ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kad maisto produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto (produkto pavadinimas), pvz., „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“ arba – produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (produkto pavadinimas). Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nuolat atliekami augalinių aliejų laboratoriniai tyrimai. Per paskutiniuosius du su pusę metų buvo ištirta 406 mėginių, 5 iš jų tirti dėl genetinės modifikacijos, kuriuose pažeidimų nenustatyta, 5 jų neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų – viršyta didžiausia leistina tam tikrų teršalų koncentracija, netinkama riebalų rūgščių sudėtis. Mėginiuose daugiausiai tirtas peroksidų, rūgščių skaičius, riebalų rūgščių sudėtis, ieškota sunkiųjų metalų priemaišų.

445_600Sviestas – maisto produktas, pagamintas iš pieno, kuriame vyrauja pieno riebalai. Tai maistingas, gerai pasisavinamas, didelės energinės vertės produktas. Be pagrindinių sviesto sudėtinių dalių – riebalų ir vandens, esama ir neriebalinių medžiagų: baltymų (0,3-2,5 %), laktozės (0,6-1,7 %), mineralinių medžiagų (0,1-1,9 %), vitaminų (A, E, B1, B2, C, PP, D), β karotino.

Pieno riebalai – pagrindinė sviesto sudedamoji dalis, pagal maistingumą ir biologines savybes priskiriami prie vertingiausių sviesto sudedamųjų dalių. Pieno riebalai yra emulsijos pavidalo, todėl šias medžiagas organizmas lengvai pasisavina. Tačiau sviesto sudėtyje yra nemažas kiekis sočiųjų riebalų rūgščių, todėl mitybos specialistai rekomenduoja šį maisto produktą vartoti saikingai. Pagal 2007 m. atliktų suaugusiųjų Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimų duomenis, sviesto vartojimas nuo 1997 m. padidėjo nuo 5,9 proc. iki 14,6 proc.

Pagal 2007 spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias, tam tikriems žemės ūkio produktams, taikomas nuostatas, pieno riebalams priskiriami:

Sviestas – produktas, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 proc., bet ne daugiau, kaip 90 proc., maksimalus drėgmės kiekis 16 proc., o didžiausias sausųjų neriebiųjų pieno medžiagų kiekis – 2 proc.

Trijų ketvirčių riebumo sviestas (mažesnio riebumo) – produktas, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau, kaip 60 proc., bet ne daugiau kaip 62 proc.

Pusriebis sviestas (mažo riebumo) – produktas, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau 39 proc., bet ne daugiau kaip 41 proc.

X proc. riebumo tepieji pieno riebalai – produktas, kuriame pieno riebalų yra: 1) mažiau, kaip 39 proc., 2) daugiau, kaip 41 proc., bet mažiau kaip 60 proc. 3) daugiau, kaip 62 proc., bet mažiau, kaip 80 proc.

A klasės sviestas – tai nacionalinės kokybės klasės sviestas, pagamintas Lietuvos Respublikos pieno perdirbimo įmonėse tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietinėlės, kurio pagrindiniai kokybės rodikliai atitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 reikalavimus.

1 lentelė. Sviesto maistinė vertė 100 g produkto

Riebumas (proc.) Sočiosios riebalų rūgštys (g) Mononesočiosios riebalų rūgštys (g) Polinesočiosios riebalų rūgštys (g) Vit. A (μg) Vit. D (μg) Vit. E (mg) Kcal
82,5 49,27 26,26 2,26 814 123 2,40 744
72 43,88 43,88 2,01 700 0 2,32 660

Sviesto savybės, gedimas, ženklinimas, laikymas

Sviestas turi būti būdingo kvapo, skonio, be pašalinių prieskonių ir kvapų. Spalva – nuo baltos iki gelsvos, stangrios, vienalytės konsistencijos, kuri vartotojui yra viena iš reikšmingiausių ir svarbiausių kokybės charakteristikų. Sviestas neturi būti trapus, purus, tąsus, lipnus, kietas ar minkštas.

Ilgai laikomas sviestas pradeda gesti, tai dažniausiai sukelia mikroorganizmai. Puvimo bakterijos skaldo piene esančius baltymus iki peptonų ir tolimesnių skilimo produktų, tuomet sviestas įgauna nemalonų, kartų skonį ir kvapą. Sviestas pradeda apkarsti nuo paviršiaus, nes gedime dalyvauja mikroorganizmai, kurių veiklai reikalingas deguonis, paskui gedimas pamažu skverbiasi gilyn. Riebalai skyla, gaminasi ketonai, aldehidai ir kiti riebalų skilimo produktai.

Sviesto galiojimo laikas priklauso nuo gamybos proceso, riebumo ir pakavimo medžiagos. Gamintojas, atlikęs tyrimus, nustato sviesto galiojimo terminą. Sviestas priskiriamas prie greitai gendančių maisto produktų, kurį laikyti ir gabenti reikalinga ne aukštesnė kaip + 6oC temperatūra.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja:

• Skaitykite gaminio etiketėje nurodytas sviesto laikymo sąlygas, pirkimo metu tikrinkite produkto galiojimo terminą.

• Sviestą laikyti uždengtoje pakuotėje ar inde, nelaikyti polietileniniame maišelyje.

• Jeigu sviestą laikote tam skirtame inde, žiūrėkite, kad indas nebūtų su įtrūkimais, nes į įtrūkimus pakliuvusios bakterijos gali apkrėsti ir maistą.

 

Pagal Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ nuostatas, svieste esančių komponentų ženklinimo etiketėje nurodyti neprivaloma, jei į juos nepridėta jokių komponentų, išskyrus pieno produktus, mikroorganizmų kultūras, kurie yra pagrindiniai gamybos elementai.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nuolat atlieka laboratorinius tyrimus svieste ir tepiuose riebalų mišiniuose. Dažniausiai ieškoma pašalinių riebalų, veterinarinių vaistų liekanų, salmonelių, L.monocytogenes bakterijų, nustatoma organinių chloro pesticidų ir polichlorintų bifenilų (PCB) suma ir kt.

 

flour-791840_640Rupūs miltai – keiksmažodis ar naudingas produktas?

Rupūs miltai tai ne tik lietuviškas keiksmažodis, bet ir miltų rūšis. Galbūt šis posakis turi neigiamą reikšmę, nes rupių miltų produktai yra tamsesni, šiek tiek sunkiau sukramtomi ir ilgiau virškinami. Iš mūsų dažniausiai vartojamų baltų miltų pagaminti kepiniai yra šviesūs, purūs, tačiau anksčiau jie buvo rečiau vartojami dėl didesnės kainos. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kad rupūs miltai (dar vadinami rupiniais, visų grūdo dalių, pilno grūdo, viso grūdo) yra labai naudingas produktas ir ne tik dėl to, kad juose gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, bet ir dėl jų sudėtyje esančių naudingų maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų – šių medžiagų rupiuose miltuose yra žymiai daugiau nei baltuose miltuose.

Kokie miltai – rupūs?

Miltai gaunami skirtingais metodais apdirbant  javus (kviečius, ryžius, miežius, rugius ir kt.). Norėdami suprasti kuo skiriasi rupūs miltai nuo mums įprastų, prisiminkime pagrindines grūdo dalis – grūdo luobelę (sėlenas), gemalą (iš šios dalies formuojasi būsimasis augalas) ir endospermą (jame sukauptos maistinės medžiagos). Rupūs miltai gaunami sumalant rugių, kviečių ir kitų javų grūdus ir pašalinant nedidelį kiekį arba visai nepašalinant grūdo luobelių (sėlenų). Balti miltai gaminami smulkinant grūdus ir iš dalies pašalinant sėlenas ir gemalus, taigi pagrindinę šių miltų dalį sudaro endospermas, kuriame yra gausu angliavandenių ir baltymų, bet gerokai mažiau vitaminų ir mineralinių medžiagų ir beveik visai nėra skaidulinių medžiagų. Luobelėje yra gausu skaidulinių medžiagų, B grupės vitaminų bei mineralinių medžiagų (seleno, kalio, magnio), todėl gamybos metu pašalinus luobeles, kartu su jomis netenkama ir visų šių naudingų medžiagų. Pašalinus gemalą netenkame kalio, fosforo, magnio, geležies, E ir B grupės vitaminų bei polinesočiųjų riebalų rūgščių.

 

Ką žymi miltų etiketėse nurodomi skaičiai bei raidės?

Kvietiniai miltai yra skirstomi į tipus pagal pelenų kiekio bei šlapiojo glitimo kiekio rodiklius. Pelenų kiekis nurodomas skaičiais nuo 405 iki 1700, didesnis skaičius reiškia didesnį pelenų kiekį. Šlapiojo glitimo kiekis nurodomas raidėmis A, B, C, D, E, F arba G, kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios tuo daugiau glitimo. Balčiausi (skaičius mažiausias), daugiau glitimo turintys miltai laikomi geresnės kokybės miltais, geriausiai tinkantys konditerijos gaminiams. Kvietinių miltų tipas nurodomas papildomai prie pavadinimo, pvz., „Kvietiniai miltai 550 D“.

Ruginiai miltai į tipus skirstomi tik pagal pelenų kiekį. Papildomai prie ruginių miltų pavadinimo įrašomas jų tipą nurodantis skaičius: pikliuoti miltai žymimi 600, sijoti – 700 arba 815), pvz., „Pikliuoti ruginiai miltai 600“. Ruginių rupinių pavadinime nurodoma ar miltai yra pasijoti (turintys mažiausią peleningumą), ar šveistiniai (turintys didžiausią peleningumą), pvz., ,,Pasijoti ruginiai rupiniai 1150“.

Geresnės kokybės, t. y. mažai pelenų ir daug glitimo turintys miltai, yra laikomi todėl, kad jie yra labiausiai išvalyti (balti), tačiau sveikatai naudingesni rupesni, mažiau valyti miltai.

Kuo mūsų sveikatai naudingos su rupiais miltais gaunamos skaidulinės medžiagos, vitaminai ir mineralinės medžiagos?

Žmogaus organizmui per parą reikia suvartoti 20-30 g skaidulinių medžiagų. Kiekvienam 1000 kcal, gaunamų su maistu, reikia gauti 10 g įvairių skaidulinių medžiagų. Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas greitina žarnyno judesius, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo serume, skatina biologiškai veiklių medžiagų, slopinančių vėžinių ląstelių proliferaciją, susidarymą ir taip apsaugo nuo storosios žarnos vėžio.

Vitaminas E ir selenas yra svarbūs antioksidantai, slopinantys daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. B grupės vitaminai labai svarbūs normaliai nervų sistemos veiklai. Kalis reikalingas skeleto, lygiųjų raumenų susitraukimams, nervinių impulsų perdavime bei normaliai širdies veiklai. Magnis reikalingas širdies darbui, padeda reguliuoti kraujo spaudimą. Visi šie ir kiti vitaminai bei mineralinės medžiagos labai naudingi mūsų sveikatai, o grūdiniai produktai yra puikus jų šaltinis.

Kiek rupių miltų produktų reikėtų suvalgyti?

Grūdiniai produktai (košės, duona, makaronai, pusryčių dribsniai ir pan.) ir bulvės turi sudaryti pagrindinę maisto raciono dalį, jų reikia valgyti kelis kartus per dieną. Jie yra stambiamolekulinių angliavandenių šaltinis, iš kurių gaunama energija turi sudaryti daugiau nei pusę paros maisto davinio energijos. Per dieną bent pusę suvalgomų grūdinių produktų turėtų sudaryti pilno grūdo produktai.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria:

•    Prieš pirkdami grūdinius maisto produktus, perskaitykite ženklinimo informacijoje nurodytą maisto produktų sudėtį ir įsitikinkite, kad sudėtyje yra rupių miltų (visų grūdo dalių, viso grūdo, pilno grūdo ar sveikų grūdų);

•    Pusryčiams rinkitės rupių miltų duoną – joje skaidulinių medžiagų net tris kartus daugiau nei baltoje duonoje;

•    Užkandžiaukite viso grūdo ryžių paplotėliais ar kukurūzų spragėsiais, kurie yra puikus skaidulinių medžiagų šaltinis. Tik reikėtų rinktis pernelyg daug nepagardintus cukrumi, druska ar sviestu;

•    Rinkitės rupių miltų makaronus ir kitus gaminius (sausainius, picas, bandeles ir pan.) vietoj iš baltų miltų pagamintų produktų.

Mums įprastus baltus miltus reikėtų stengtis kuo dažniau pakeisti rupiais miltais, tačiau norint sveikai maitintis taip pat reikia vartoti pakankamą kiekį daržovių ir vaisių bei stengtis suvartoti kuo mažiau riebių, saldžių ir sūrių produktų.

bread-1528168_640Duonoje slypintys lobiai
Duona kartu su kitais grūdiniais produktais ir vaisiais bei daržovėmis sudaro maisto pasirinkimo piramidės pagrindą, tai reiškia, kad šiuos produktus rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną.

Duona yra puikus angliavandenių šaltinis, o angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Jiems oksiduojantis išsiskirianti energija panaudojama organizmo gyvybinėms funkcijoms garantuoti, šilumos gamybai. Iš angliavandenių gaunama energija turėtų sudaryti daugiau nei pusę (per 55 procentus) visos paros energijos (kalorijų). Daugiausiai duonoje yra polisacharido krakmolo. Jis sudaro apie 30-40 % duonos masės.

Duonoje yra skaidulinių medžiagų. Daugiausia jų yra grūdo apvalkale. Tai angliavandeniai, kurių neskaido virškinimo fermentai, bet juos skaido žarnyno mikroflora. Skaidulinės medžiagos turi didelę įtaką maisto virškinimui – gerina virškinimo trakto peristaltiką ir lemia greitesnį maisto slinkimą. Todėl rinkimės rupaus malimo grūdų duoną, duoną su grūdais ar sėlenomis.

Duona – vertingas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Daugiausia yra B grupės vitaminų. Iš makroelementų joje nemažai kalio, natrio, chloro, fosforo. Duonoje esančias maistines medžiagas lengvai įsisavina organizmas, o vitaminai tešlos susidarymo procese ir kepant duoną gerai išsilaiko.

Rinktis baltą ar juodą duoną?

Duona pagal tai iš kokių miltų yra kepama, gali būti skirstoma į kvietinę, ruginę, kvietruginę arba duoną pagamintą iš šių miltų mišinių. Ruginė (tamsi, juoda) duona gali būti šiek tiek salstelėjusio arba rūgštoko skonio, mažiau puri. Šios duonos sudėtyje yra daug vitaminų (vitamino E, B grupės vitaminų, folio rūgšties) mineralinių medžiagų (magnio, kalio kalcio, geležies, seleno), taip pat skaidulinių medžiagų. Kvietinė (šviesi) duona yra šiek tiek puresnė, švelnesnio skonio, savo sudėtyje turi mažiau skaidulinių medžiagų, tačiau yra puikus energijos šaltinis.

Vienareikšmiškai pasakyti, kurią – baltą ar juodą – duoną rinktis būtų sunku, tačiau mitybos specialistai rekomenduoja rinktis duoną, pagamintą iš rupių miltų (dar vadinamų „viso grūdo“, „pilno grūdo“ ar „visų grūdo dalių“) ar su sveikais grūdais. Tiek ruginė, tiek kvietinė duona gali būti pagaminta iš šių miltų, kurie gaunami pašalinant nedidelį kiekį arba visai nepašalinant grūdo luobelių (sėlenų). Iš rupių miltų pagamintoje duonoje skaidulinių medžiagų yra tris kartus daugiau nei iš įprastų (baltų) miltų pagamintoje.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja:

•    Rinktis duoną su skaldytais, traiškytais bei pjaustytais grūdais, tokioje duonoje yra daugiau skaidulinių medžiagų bei mikroelementų ir vitaminų.

•    Nepamiršti, kad tiek juodoje, tiek baltoje duonoje yra nemažai druskos. Vienoje vidutinio dydžio duonos riekėje yra apie 0,45 g druskos. Todėl rinkdamiesi duoną, teikite pirmenybę duonai, turinčiai mažiau druskos.

•    Renkantis duoną pirmenybę teikite duonai  iš rupių miltų ar duonai su grūdais, sėklomis.

•    Kepdami duoną namuose į kepamos duonos tešlą nedėkite arba dėkite tik labai nedaug druskos.

•   Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad valgant duoną galima greičiau nutukti. Deja, dažniausiai tunkama nuo to, kad valgome per daug, maiste per daug riebalų ir cukraus. Baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis paros maisto davinyje turi būti 1:1:4, t. y. angliavandeniams turi tekti didžiausia dalis. Angliavandeniai gerai pasisavinami ir iš karto panaudojami organizmo energinėms reikmėms tenkinti.

MITYBA. NAUJIENOS IR AKTUALIJOS

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017 gegužės 23 , 13:30

FUNKCIJOS
1.. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Organizuoja padalinio atliktų tyrimų rezultatų apibendrinimą ir analizę.
11. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą skyriuje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
12. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – biochemija;
1.3. studijų kryptis – bioinžinerija;
arba:
1.4. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.5. darbo patirtis – maisto saugos ar kokybės srities patirtis;
1.6. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Organizuoja padalinio atliktų tyrimų rezultatų apibendrinimą ir analizę.
11. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
12. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų arba rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
2. Atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
3. Vadovauja įstaigai.
4. Valdo įstaigos funkcijų atlikimo kokybę, savalaikiškumą ir atitiktį veiklos sričiai keliamiems reikalavimams.
5. Valdo įstaigos išteklius.
6. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. vadovaujamo darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 4 metai;
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B2.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai“.
3.2. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Atlieka specialias teisės aktuose numatytas funkcijas.
2. Įstaigos vadovo pavedimu atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
3. Prireikus vadovauja įstaigai.
4. Prireikus valdo įstaigos funkcijų atlikimo kokybę, savalaikiškumą ir atitiktį veiklos sričiai keliamiems reikalavimams.
5. Prireikus valdo įstaigos išteklius.
6. Rengia ir teikia pasiūlymus su priskirtos srities veikla susijusiais klausimais.
7. Valdo priskirtų struktūrinių padalinių ir pareigybių užduočių ir funkcijų atlikimo kokybę, savalaikiškumą ir atitiktį veiklos sričiai keliamiems reikalavimams.
8. Koordinuoja maisto laboratorinių tyrimų organizavimą.
9. Koordinuoja maisto rizikos vertinimą.
10.Organizuoja ir koordinuoja zoonozių ir zoonozių sukėlėjų, antimikrobinio atsparumo, cheminės taršos duomenų pateikimą Europos maisto saugos tarnybai.
11. Sprendžia skyrių, veikiančių priskirtos veiklos srityse, darbo organizavimo klausimus, sprendžia konfliktines situacija.
12. Pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl sprendimų priėmimoir teisės aktų rengimo.
13. Pavaduoja direktoriaus pavaduotojus, jiems nesant darbe.
14. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
1.3. studijų kryptis – visuomenės sveikata;
1.4. vadovaujamo darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 3 metai;
arba:
1.5. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.6. vadovaujamo darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 3 metai;
1.7. darbo patirtis – maisto saugos ar kokybės srities patirtis;
1.8. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 3 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Atlieka specialias teisės aktuose numatytas funkcijas.
2. Įstaigos vadovo pavedimu atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
3. Prireikus vadovauja įstaigai.
4. Prireikus valdo įstaigos funkcijų atlikimo kokybę, savalaikiškumą ir atitiktį veiklos sričiai keliamiems reikalavimams.
5. Prireikus valdo įstaigos išteklius.
6. Rengia ir teikia pasiūlymus su priskirtos srities veikla susijusiais klausimais.
7. Valdo priskirtų struktūrinių padalinių ir pareigybių užduočių ir funkcijų atlikimo kokybę, savalaikiškumą ir atitiktį veiklos sričiai keliamiems reikalavimams.
8. Koordinuoja pašarų, gyvūnų ligų laboratorinių tyrimų organizavimą bei gyvūnų sveikatos ir gerovės rizikos vertinimą.
9. Sprendžia skyrių, veikiančių priskirtos veiklos srityse, darbo organizavimo klausimus, sprendžia konfliktines situacijas.
10. Pagal kompetenciją teikia siūlymus dėl sprendimų priėmimo ir teisės aktų rengimo.
11. Rengia, koordinuoja ir dalyvauja įgyvendinant nacionalinių ir tarptautinių programų projektus.
12. Koordinuoja ir plėtoja ryšius su užsienio organizacijomis, laboratorijomis, mokslinių tyrimų ir rizikos vertinimo institutais.
13. Pavaduoja direktoriaus pavaduotojus, jiems nesant darbe.
14. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
1.3. studijų kryptis – visuomenės sveikata;
1.4. vadovaujamo darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 3 metai;
arba:
1.5. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.6. vadovaujamo darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 3 metai;
1.7. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.8. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 3 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai“.
3.2. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Atlieka specialias teisės aktuose numatytas funkcijas.
2. Įstaigos vadovo pavedimu atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
3. Prireikus vadovauja įstaigai.
4. Prireikus valdo įstaigos funkcijų atlikimo kokybę, savalaikiškumą ir atitiktį veiklos sričiai keliamiems reikalavimams.
5. Prireikus valdo įstaigos išteklius.
6. Rengia ir teikia pasiūlymus su priskirtos srities veikla susijusiais klausimais.
7. Valdo priskirtų struktūrinių padalinių ir pareigybių užduočių ir funkcijų atlikimo kokybę, savalaikiškumą ir atitiktį veiklos sričiai keliamiems reikalavimams.
8. Analizuoja gyvūnų ligų laboratorinių tyrimų rezultatus ir duomenis.
9. Pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl sprendimų priėmimo ir teisės aktų rengimo.
10. Rengia dokumentų projektus, susijusius su biosaugos ir biosaugumo reikalavimų užtikrinimu.
11. Koordinuoja biosaugos ir biosaugumo preimonių įgyvendinimą Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, derinimą su NMVRVI kokybės vadybos sistema.
12. Rengia, koordinuoja ir dalyvauja įgyvendinant nacionalinių ir tarptautinių programų projektus.
13. Pavaduoja direktoriaus pavaduotojus jiems nesant darbe.
14. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
1.3. studijų kryptis – visuomenės sveikata;
1.4. vadovaujamo darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 3 metai;
arba:
1.5. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.6. vadovaujamo darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 3 metai;
1.7. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.8. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 3 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai“.
3.2. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Konsultuoja priskirtos srities klausimais.
2. Koordinuoja informacijos su veiklos planavimo įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą arba prireikus rengia ir teikia informaciją su veiklos planavimo įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais.
3. Koordinuoja su veiklos planavimu susijusios informacijos apdorojimą arba prireikus apdoroja su veiklos planavimu susijusią informaciją.
4. Koordinuoja teisės aktų projektų bei kitų dokumentų, susijusių su veiklos planavimo įgyvendinimu ar stebėsena, rengimą arba prireikus rengia teisės aktų projektus bei kitus dokumentus dėl veiklos planavimo įgyvendinimo ar stebėsenos.
5. Koordinuoja veiklos planavimo dokumentų rengimą arba prireikus rengia veiklos planavimo dokumentus.
6. Koordinuoja informacijos su sprendimų įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą arba prireikus rengia ir teikia informaciją su sprendimų įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais.
7. Koordinuoja prašymų ir kitų dokumentų sudėtingais klausimais dėl sprendimų įgyvendinimo veiklų vykdymo nagrinėjimą bei sprendimų ir atsakymų rengimą arba prireikus nagrinėja prašymus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl sprendimų įgyvendinimo veiklų vykdymo ir rengia sprendimus ir atsakymus.
8. Koordinuoja sprendimų įgyvendinimo proceso organizavimą arba prireikus organizuoja sprendimų įgyvendinimo procesą.
9. Koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą arba prireikus apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją.
10. Koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl sprendimų įgyvendinimo rengimą arba prireikus rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius dokumentus dėl sprendimų įgyvendinimo.
11. Koordinuoja ataskaitų, išvadų ir kitų dokumentų rengimą arba prireikus rengia ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus.
12. Koordinuoja skaičiavimų ir prognozavimų atlikimą arba prireikus atlieka skaičiavimus ir prognozavimą.
13. Koordinuoja suformuotos politikos ir dokumentų nuostatų įgyvendinimo, statistinių rodiklių stebėsenos, analizės ir vertinimo atlikimą arba prireikus atlieka suformuotos politikos ir dokumentų nuostatų įgyvendinimo, statistinių rodiklių stebėseną, analizę ir vertinimą.
14. Pagal kompetenciją koordinuoja ir teikia direktoriui pasiūlymus dėl finansų, žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymo ir koordinuoja su šiomis sritimis susijusią Instituto veiklą.
15. Pagal kompetenciją renka ir analizuoja informaciją, susijusia su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau - Institutas) viešuoju administravimu ir ūkine veikla, teikia pasiūlymus direktoriui dėl šios veiklos gerinimo.
16. Pagal kompetenciją koordinuoja klausimus, susijusius su Instituto projektine veikla, įvairių darbo grupių veiklą arba tiesiogiai dalyvauja jų veikloje.
17. Pagal kompetenciją bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir įstaigomis, visuomenės informavimo priemonėmis.
18. Dalyvauja tarpžinybinėse komisijose ir darbo grupėse, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose.
19. Kompetencijos ribose pavaduoja kitą Instituto valstybės tarnautoją.
20. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – ekonomika;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – dokumentų valdymo srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Konsultuoja priskirtos srities klausimais.
2. Koordinuoja informacijos su veiklos planavimo įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą arba prireikus rengia ir teikia informaciją su veiklos planavimo įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais.
3. Koordinuoja su veiklos planavimu susijusios informacijos apdorojimą arba prireikus apdoroja su veiklos planavimu susijusią informaciją.
4. Koordinuoja teisės aktų projektų bei kitų dokumentų, susijusių su veiklos planavimo įgyvendinimu ar stebėsena, rengimą arba prireikus rengia teisės aktų projektus bei kitus dokumentus dėl veiklos planavimo įgyvendinimo ar stebėsenos.
5. Koordinuoja veiklos planavimo dokumentų rengimą arba prireikus rengia veiklos planavimo dokumentus.
6. Rengia ir teikia pasiūlymus su veiklos planavimu susijusiais klausimais.
7. Koordinuoja informacijos su informacinėmis technologijomis susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą arba prireikus rengia ir teikia informaciją su informacinėmis technologijomis susijusiais sudėtingais klausimais.
8. Koordinuoja informacinių technologijų vystymo planų, strategijų ir kitų dokumentų rengimą arba prireikus rengia informacinių technologijų vystymo planus, strategijas ir kitus dokumentus.
9. Koordinuoja pagalbos apdorojant ir panaudojant duomenų bazėse ir informacinėse sistemose esančią informaciją teikimą.
10. Koordinuoja su informacinėmis technologijomis susijusios informacijos apdorojimą arba prireikus apdoroja susijusią informaciją.
11. Koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl informacinių technologijų kūrimo, diegimo, naudojimo rengimą arba prireikus rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius dokumentus dėl informacinių technologijų kūrimo, diegimo, naudojimo.
12. Rengia ir teikia pasiūlymus su informacinėmis technologijomis susijusiais klausimais.
13. Koordinuoja sprendimų įgyvendinimo proceso organizavimą arba prireikus organizuoja sprendimų įgyvendinimo procesą.
14. Koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą arba prireikus apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją.
15. Koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl sprendimų įgyvendinimo rengimą arba prireikus rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius dokumentus dėl sprendimų įgyvendinimo.
16. Rengia ir teikia pasiūlymus su sprendimų įgyvendinimu susijusiais klausimais.
17. Formuoja, koordinuoja bei padeda įgyvendinti įstaigos komunikacijos strategiją.
18. Bendradarbiauja su Europos maisto saugos tarnyba bei kitomis institucijomis ir organizacijomis maisto ir veterinarijos rizikos komunikacijos ir bendrosios komunikacijos srityse.
19. Teikia pasiūlymus dėl švietėjiškų projektų vykdymo, e-valdžios priemonių įgyvendinimo, koordinuoja jų įgyvendinimą.
20. Įgyvendina informacijos sklaidos priemones.
21. Kompetencijos ribose pavaduoja kitą valstybės tarnautoją.
22. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:0
2.1. kalba – anglų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B2.
2.3. kalba – rusų;
2.4. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.
4. Kvalifikacijos atestatai ir pažymėjimai:
4.1. turėti suteiktą veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Organizuoja padalinio atliktų tyrimų rezultatų apibendrinimą ir analizę.
11. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
12. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Apdoroja su veiklos sritimi susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su paslaugų teikimu ir aptarnavimu susijusios informacijos apdorojimą.
2. Konsultuoja priskirtos srities klausimais.
3. Nagrinėja prašymus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl veiklos srities arba prireikus koordinuoja prašymų ir kitų dokumentų sudėtingais klausimais nagrinėjimą, rengia sprendimus ir atsakymus arba prireikus koordinuoja sprendimų ir atsakymų rengimą.
4. Rengia ir teikia informaciją su veiklos sritimi susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja su veiklos sritimi susijusios informacijos sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą.
5. Rengia ir teikia pasiūlymus su veiklos sritimi susijusiais klausimais.
6. Rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius su veiklos sritimi arba prireikus koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl veiklos srities rengimą.
7. Valdo priskirtus žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Analizuoja naujus laboratorinių tyrimų metodus.
9. Atlieka laboratorinių tyrimų duomenų analizę.
10. Užtikrina kokybės vadybos sistemos įgyvendinimą, priežiūrą ir tobulinimą struktūriniame padalinyje vadovaujantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimais.
11. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ar pagal kompetenciją kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
12. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
21. Atitikimas kitiems reikalavimams:
21.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
2. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
3. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
6. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
7. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
8. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
9. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
10. Užtikrina sklandų bei operatyvų Instituto dokumentacijos valdymą ir apskaitą.
11. Organizuoja Instituto bylų nomenklatūros tvarkymą, tinkamą dokumentų saugojimą, jų perdavimą į archyvą.
12. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą Instituto valstybės tarnautoją.
13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – chemija;
1.3. studijų kryptis – ekonomika;
1.4. studijų kryptis – vadyba;
arba:
1.5. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.6. darbo patirtis – dokumentų valdymo srities patirtis;
1.7. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Atitikimas kitiems reikalavimams:
2.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

SPECIALŪS REIKALAVIMAI ŠIAS PAREIGAS EINANČIAM VALSTYBĖS TARNAUTOJUI

  1. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:

1.1. turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą;

1.2. būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos, viešojo administravimo įstatymu, dokumentų ir archyvų įstatymu, Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnautojų veiklą bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis darbo santykių reguliavimą, Instituto vidaus darbo tvarką;

1.3. žinoti valstybinę archyvų sistemą, dokumentų archyve saugojimo terminus, perdavimo valstybiniam saugojimui, nurašymo, sunaikinimo, įforminimo laikinam ar nuolatiniam saugojimui tvarką;

1.4. žinoti dokumentų šifravimo, sisteminimo, komplektavimo, įrišimo ir patalpinimo tam tikslui skirtose archyvo vietose tvarką ir dokumentų apskaitos pagrindus;

1.5. mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu;

1.6. išmanyti dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles;

1.7. mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas;

1.8. būti pareigingam, darbščiam, sąžiningam, gebėti bendrauti, išmanyti kalbos kultūros normas, psichologijos pagrindus.

ŠIAS PAREIGAS EINANČIO VALSTYBĖS TARNAUTOJO FUNKCIJOS

  1. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas:

2.1. laiku parengia Instituto dokumentacijos planą;

2.2. sudaro nuolatinio ir ilgo saugojimo bylų aprašymus;

2.3. padeda skyriaus vedėjui įgyvendinti skyriaus nuostatuose numatytus veiklos tikslus ir funkcijas, siekiant Instituto strateginių tikslų įgyvendinimo;

2.4. priima iš Instituto skyrių ir Instituto teritorinių skyrių pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo reikalavimus sudarytas ir sutvarkytas bylas ir tvarko jų apskaitą;

2.5. kontroliuoja dokumentų būklę;

2.6. remiantis užklausomis išduoda archyvinius nuorašus ir dokumentus, remiantis esamais archyve dokumentais ruošia reikiamas pažymas;

2.7. organizuoja dokumentų ekspertų komisijos posėdžius, parengia posėdžių protokolus;

2.8. organizuoja ir vykdo saugiųjų dokumentų blankų gamybos paslaugų pirkimo inicijavimą, gamybos užsakymą, saugojimą ir išdavimą VMVT, teikia Instituto Finansų skyriui saugiųjų dokumentų blankų perdavimo - priėmimo ir nurašymo aktus.

2.9. siekiant strateginių tikslų įgyvendinimo bei Instituto veiklos efektyvumo padidinimo, kelia kvalifikaciją studijuojant naujausią literatūrą, dalyvaujant seminaruose, stažuotėse, kursuose;

2.10. kompetencijos ribose pavaduoja skyriaus vedėją ar kitą skyriaus darbuotoją;

2.11. vykdo kitus Instituto vadovybės ir skyriaus vedėjo pavedimus bei nurodymus.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Organizuoja padalinio atliktų tyrimų rezultatų apibendrinimą ir analizę.
11. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
12. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – chemija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – maisto saugos ar kokybės srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.

FUNKCIJOS
1. Apdoroja su veiklos planavimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su veiklos planavimu susijusios informacijos apdorojimą.
2. Rengia veiklos planavimo dokumentus arba prireikus koordinuoja veiklos planavimo dokumentų rengimą.
3. Apdoroja su stebėsena ir (ar) analize susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą.
4. Rengia ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus arba prireikus koordinuoja ataskaitų, išvadų ir kitų dokumentų rengimą.
5. Konsultuoja priskirtos srities klausimais.
6. Rengia ir teikia pasiūlymus su stebėsena ir (ar) analize susijusiais klausimais.
7. Apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą.
8. Rengia ir teikia pasiūlymus su sprendimų įgyvendinimu susijusiais klausimais.
9. Rengia ir teikia pasiūlymus su veiklos planavimu susijusiais klausimais.
10. Analizuoja naujus laboratorinių tyrimų metodus.
11. Atlieka laboratorinių tyrimų duomenų analizę.
12. Užtikrina kokybės vadybos sistemos įgyvendinimą, priežiūrą ir tobulinimą struktūriniame padalinyje vadovaujantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimais.
13. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ar pagal kompetenciją kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
14. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – chemija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – kokybės sistemos valdymo patirtis ;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.

FUNKCIJOS
1. Apdoroja su veiklos sritimi susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su paslaugų teikimu ir aptarnavimu susijusios informacijos apdorojimą.
2. Konsultuoja priskirtos srities klausimais.
3. Nagrinėja prašymus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl veiklos srities arba prireikus koordinuoja prašymų ir kitų dokumentų sudėtingais klausimais nagrinėjimą, rengia sprendimus ir atsakymus arba prireikus koordinuoja sprendimų ir atsakymų rengimą.
4. Rengia ir teikia informaciją su veiklos sritimi susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja su veiklos sritimi susijusios informacijos sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą.
5. Rengia ir teikia pasiūlymus su veiklos sritimi susijusiais klausimais.
6. Rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius su veiklos sritimi arba prireikus koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl veiklos srities rengimą.
7. Valdo priskirtus žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Analizuoja naujus laboratorinių tyrimų metodus.
9. Atlieka laboratorinių tyrimų duomenų analizę.
10. Užtikrina kokybės vadybos sistemos įgyvendinimą, priežiūrą ir tobulinimą struktūriniame padalinyje vadovaujantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimais.
11. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ar pagal kompetenciją kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
12. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – chemija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – maisto saugos ar kokybės srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – rusų ir anglų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

SPECIALŪS REIKALAVIMAI ŠIAS PAREIGAS EINANČIAM VALSTYBĖS TARNAUTOJUI

  1. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus:

1.1. turėti aukštąjį universitetinį (arba jam prilygintą) biomedicinos mokslų studijų srities veterinarijos krypties išsilavinimą;

1.2. turėti ne mažesnį kaip 3 metų darbo patirtį veterinarijos srityje;

1.3. būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) direktoriaus įsakymais, standartais, darbo metodikomis, reglamentuojančiais radiologinių tyrimų atlikimą ir radiacinę saugą, vidaus tvarką reglamentuojančiais dokumentais, priešgaisrinės saugos ir higienos reikalavimais;

1.4. mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją, ją tikslingai panaudoti bei paruošti išvadas;

1.5. savarankiškai planuoti ir organizuoti  radiologinius tyrimus;

1.6. mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu;

1.7. mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu ir rusų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu;

ŠIAS PAREIGAS EINANČIO VALSTYBĖS TARNAUTOJO FUNKCIJOS

  1. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekiant Skyriaus veiklos efektyvumo padidinimo, vykdo šias funkcijas:

2.1. vykdo VMVT kontrolės sferos objektų radiologinius tyrimus ir savikontrolės tyrimus ūkio subjektams ir privatiems asmenims;

2.2. dalyvauja maisto tvarkymo subjektų laboratorijų, atliekančių maisto žaliavų, produktų, aplinkos ir kitus tyrimus, išskyrus laboratorijas, akredituotas šiems tyrimams teisės aktų nustatyta tvarka, veiklos vertinime;

2.3. kaip valstybės tarnautojas, atsakingas už radiacinę saugą Institute įgyvendina radiacinės saugos priemones cheminiuose ir radiologiniuose tyrimuose, palaiko licencijavimo lygį veikloje su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Teikia radiacinės saugos ataskaitas  kompetentingoms institucijoms.

2.4. įgyvendina Kokybės vadovo reikalavimus ir nuolat kontroliuoja jo vykdymą;

2.5. metodiškai vadovauja valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų darbuotojams, atliekantiems radiologinius tyrimus;

2.6. ekstremalių situacijų atveju organizuoja Stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklo (SLKT) darbą, bendradarbiauja su civilinės saugos ir kitomis organizacijomis, teikia rekomendacijas dėl gyvūnų, gyvūninių produktų ir žaliavų apsaugojimo priemonių, kenksmingumo pašalinimo ar sunaikinimo;

2.7. laiku pateikia Instituto vadovybei paraiškas reagentams, inventoriui, aparatūrai ir kitoms priemonėms, reikalingoms radiologinės grupės darbui;

2.8. užtikrina inventoriaus, reagentų, laboratorinių prietaisų, reikalingų radiologinių tyrimų atlikimui,  teisingą ir ekonomišką   panaudojimą, medžiagų nurašymą;

2.9. sudaro radiologinių tyrimų ataskaitas;

2.10. bendradarbiauja su šalies ir užsienio mokslinėmis įstaigomis, rengia straipsnius ir teikia informaciją apie vykdomus tyrimus;

2.11. dalyvauja laboratorijos vidinių auditų programose;

2.12. vykdo importuojamų prekių iš trečiųjų šalių kontrolę;

2.13. organizuoja kai kurių vaistinių žaliavų kokybės tyrimus;

2.14. teikia Aplinkos ministerijai informaciją, ataskaitas apie gyvūninių žaliavų radiologinę     kontrolę;

2.15. kelia kvalifikaciją savarankiškai studijuodamas naujausią literatūrą, seminaruose, kursuose, stažuotėse;

2.16. savo kompetencijos ribose pavaduoja kitą Skyriaus darbuotoją.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Organizuoja buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus teisės aktus.
11. Užtikrina finansinių-ūkinių operacijų, visų buhalterinių įrašų teisingumą, valstybės lėšų naudojimą ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Vykdo išankstinę finansų kontrolę. Vizuoja arba pasirašo apskaitos dokumentus, sutartis, sąmatas, pažymas ir kitus dokumentus.
13. Kontroliuoja racionalų materialinių ir finansinių išteklių naudojimą bei turto apskaitą.
14. Kompetencijos ribose pavaduoja kitą valstybės tarnautoją.
15. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1.Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – ekonomika;
1.3. studijų kryptis – matematika;
1.4. studijų kryptis – finansai;
1.5. studijų kryptis – apskaita;
arba:
1.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.7. darbo patirtis – finansų srities patirtis;
1.8. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Apdoroja su veiklos sritimi susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su paslaugų teikimu ir aptarnavimu susijusios informacijos apdorojimą.
2. Konsultuoja priskirtos srities klausimais.
3. Nagrinėja prašymus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl veiklos srities arba prireikus koordinuoja prašymų ir kitų dokumentų sudėtingais klausimais nagrinėjimą, rengia sprendimus ir atsakymus arba prireikus koordinuoja sprendimų ir atsakymų rengimą.
4. Rengia ir teikia informaciją su veiklos sritimi susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja su veiklos sritimi susijusios informacijos sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą.
5. Rengia ir teikia pasiūlymus su veiklos sritimi susijusiais klausimais.
6. Rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius su veiklos sritimi arba prireikus koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl veiklos srities rengimą.
7. Valdo priskirtus žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Rengia su finansų valdymu susijusius dokumentus arba prireikus koordinuoja su finansų valdymu susijusių dokumentų rengimą.
9. Koordinuoja ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų registravimą apskaitos registruose.
10. Koordinuoja kitų su finansų valdymu susijusių ataskaitų rengimą.
11. Atlieka išankstinę, einamąją ir paskesnę finansų kontrolę arba prireikus koordinuoja išankstinės, einamosios ir paskesnės finansų kontrolės atlikimą.
12. Koordinuoja mokėjimo procedūrų vykdymą.
13. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ar pagal kompetenciją kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
14. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – ekonomika;
1.3. studijų kryptis – finansai;
1.4. studijų kryptis – apskaita;
1.5. studijų kryptis – matematika;
arba:
1.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.7. darbo patirtis – buhalterinės apskaitos srities patirtis;
1.8. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Organizuoja padalinio atliktų tyrimų rezultatų apibendrinimą ir analizę.
11. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
12. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Organizuoja padalinio atliktų tyrimų rezultatų apibendrinimą ir analizę.
11. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
12. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – A2.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Vykdo įstaigos kokybės vadybininko pareigas.
11. Užtikrina kokybės vadybos sistemos įdiegimą, įgyvendinimą, priežiūrą ir tobulinimą vadovaujantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimais, koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą įstaigos struktūriniuose padaliniuose.
12. Organizuoja bendrojo Kokybės vadovo ir susijusių kokybės sistemos dokumentų rengimą, tvarkymą ir atnaujinimą.
13. Rengia ir derina kokybės vadybos sistemos vidaus auditų programas, kontroliuoja jų vykdymą.
14. Užtikrina sklandų vadybos procesų vykdymą ir rizikos valdymą struktūriniame padalinyje, kontroliuoja rizikos valdymą įstaigos struktūriniuose padaliniuose.
15. Rengia metines įstaigos kokybės vadybos sistemos veiklos ataskaitas, koordinuoja įstaigos akreditacijos procesą, rengia ir teikia informaciją akredituojančiai organizacijai ir/arba kitoms išorinėms atitikties vertinimo įstaigoms.
16. Kompetencijos ribose pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
17. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – bioinžinerija;
1.3. studijų kryptis – biochemija;
1.4. studijų kryptis – molekulinė biologija;
1.5. studijų kryptis – mikrobiologija;
arba:
1.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.7. darbo patirtis – kokybės sistemos valdymo patirtis ;
1.8. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
2.3. kalba – rusų;
2.4. kalbos mokėjimo lygis – A2.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Konsultuoja priskirtos srities klausimais.
2. Apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą.
3. Organizuoja sprendimų įgyvendinimo procesą arba prireikus koordinuoja sprendimų įgyvendinimo proceso organizavimą.
4. Rengia ir teikia informaciją su sprendimų įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja informacijos su sprendimų įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą.
5. Rengia ir teikia pasiūlymus su sprendimų įgyvendinimu susijusiais klausimais.
6. Apdoroja su stebėsena ir (ar) analize susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą.
7. Rengia ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus arba prireikus koordinuoja ataskaitų, išvadų ir kitų dokumentų rengimą.
8. Rengia ir teikia informaciją su stebėsena ir (ar) analize susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja informacijos su stebėsena ir (ar) analize susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą.
9. Atlieka veiklos planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą arba prireikus koordinuoja veiklos planavimo dokumentų įgyvendinimą ir vertinimą.
10. Apdoroja su veiklos planavimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su veiklos planavimu susijusios informacijos apdorojimą.
11. Rengia veiklos planavimo dokumentus arba prireikus koordinuoja veiklos planavimo dokumentų rengimą.
12. Bendradarbiauja diegiant ir tobulinant kokybės vadybos sistemą pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus, koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą įstaigos struktūriniuose padaliniuose.
13. Rengia, tvarko bei atnaujina kokybės vadybos sistemos dokumentus, rūpinasi bendrojo Kokybės vadovo dokumentacijos kaupimu, sisteminimu ir saugojimu.
14. Bendradarbiauja koordinuojant įstaigos akreditacijos procesą, rengiant ir teikiant informaciją akredituojančiai organizacijai ir/arba kitoms išorinėms atitikties vertinimo įstaigoms.
15. Bendradarbiauja rengiant ir derinant metinius kokybės vadybos planus, vykdo klientų apklausas, analizuoja ir apibendrina jų rezultatus.
16. Užtikrina sklandų vadybos procesų vykdymą ir rizikos valdymą struktūriniame padalinyje, analizuoja bei vertina rizikos valdymo veiksmų rezultatyvumą.
17. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ar pagal kompetenciją kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
18. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – chemijos inžinerija;
1.3. studijų kryptis – veterinarija;
1.4. studijų kryptis – biochemija;
1.5. studijų kryptis – bioinžinerija;
arba:
1.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.7. darbo patirtis – kokybės sistemos valdymo patirtis ;
1.8. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
2.3. kalba – rusų;
2.4. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Organizuoja padalinio atliktų tyrimų rezultatų apibendrinimą ir analizę.
11. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
12. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – mikrobiologija;
1.3. studijų kryptis – visuomenės sveikata;
1.4. studijų kryptis – veterinarija;
1.5. studijų kryptis – biologija;
arba:
1.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.7. darbo patirtis – maisto saugos ar kokybės srities patirtis;
1.8. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Rengia ir teikia pasiūlymus su veiklos planavimu susijusiais klausimais.
2. Apdoroja su veiklos planavimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su veiklos planavimu susijusios informacijos apdorojimą.
3. Rengia ir teikia pasiūlymus su stebėsena ir (ar) analize susijusiais klausimais.
4. Rengia ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus arba prireikus koordinuoja ataskaitų, išvadų ir kitų dokumentų rengimą.
5. Apdoroja su stebėsena ir (ar) analize susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą.
6. Rengia ir teikia pasiūlymus su sprendimų įgyvendinimu susijusiais klausimais.
7. Apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą.
8. Rengia veiklos planavimo dokumentus arba prireikus koordinuoja veiklos planavimo dokumentų rengimą.
9. Konsultuoja priskirtos srities klausimais.
10. Analizuoja naujus laboratorinių tyrimų metodus.
11. Atlieka laboratorinių tyrimų duomenų analizę.
12. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ar pagal kompetenciją kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Užtikrina kokybės vadybos sistemos įgyvendinimą, priežiūrą ir tobulinimą struktūriniame padalinyje vadovaujantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimais.
14. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
1.3. studijų kryptis – biologija;
1.4. studijų kryptis – visuomenės sveikata;
1.5. studijų kryptis – mityba;
arba:
1.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.7. darbo patirtis – maisto saugos ar kokybės srities patirtis;
1.8. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.

FUNKCIJOS
1. Apdoroja su stebėsena ir (ar) analize susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą.
2. Rengia ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus arba prireikus koordinuoja ataskaitų, išvadų ir kitų dokumentų rengimą.
3. Rengia veiklos planavimo dokumentus arba prireikus koordinuoja veiklos planavimo dokumentų rengimą.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su stebėsena ir (ar) analize susijusiais klausimais.
5. Rengia ir teikia pasiūlymus su veiklos planavimu susijusiais klausimais.
6. Apdoroja su veiklos planavimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su veiklos planavimu susijusios informacijos apdorojimą.
7. Rengia ir teikia pasiūlymus su sprendimų įgyvendinimu susijusiais klausimais.
8. Apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą.
9. Analizuoja naujus laboratorinių tyrimų metodus.
10. Atlieka laboratorinių tyrimų duomenų analizę.
11. Užtikrina kokybės vadybos sistemos įgyvendinimą, priežiūrą ir tobulinimą struktūriniame padalinyje vadovaujantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimais.
12. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ar pagal kompetenciją kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Konsultuoja priskirtos srities klausimais.
14. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – maisto technologijos;
1.3. studijų kryptis – mikrobiologija;
1.4. studijų kryptis – visuomenės sveikata;
1.5. studijų kryptis – biologija;
arba:
1.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.7. darbo patirtis – maisto saugos ar kokybės srities patirtis;
1.8. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Organizuoja ir koordinuoja cheminės, mikrobiologinės, radiologinės, fizinės taršos maisto produktuose rizikos vertinimą, cheminių medžiagų maisto produktuose poveikio sveikatai vertinimą.
11. Analizuoja, vertina ir teikia laboratorinių tyrimų duomenų ir rizikos vertinimo išvadas bei nuomones ir aiškinimus, rekomendacijas dėl rizikos vertinimo maisto srityje valdymo.
12. Organizuoja ir koordinuoja mokslinės informacijos ir mokslinės bei techninės pagalbos institucijos rengimą ir teikimą.
13. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
14. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
15. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – visuomenės sveikata;
1.3. studijų kryptis – mityba;
arba:
1.4. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.5. darbo patirtis – maisto saugos ar kokybės srities patirtis;
1.6. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B2.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Apdoroja su veiklos planavimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su veiklos planavimu susijusios informacijos apdorojimą.
2. Rengia ir teikia pasiūlymus su veiklos planavimu susijusiais klausimais.
3. Rengia veiklos planavimo dokumentus arba prireikus koordinuoja veiklos planavimo dokumentų rengimą.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su sprendimų įgyvendinimu susijusiais klausimais.
5. Apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą.
6. Apdoroja su stebėsena ir (ar) analize susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą.
7. Rengia ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus arba prireikus koordinuoja ataskaitų, išvadų ir kitų dokumentų rengimą.
8. Rengia ir teikia pasiūlymus su stebėsena ir (ar) analize susijusiais klausimais.
9. Atlieka cheminės, mikrobiologinės, radiologinės, fizinės taršos maisto produktuose rizikos vertinimą, cheminių medžiagų maisto produktuose poveikio sveikatai vertinimą.
10. Analizuoja, vertina ir teikia laboratorinių tyrimų duomenų ir rizikos vertinimo išvadas bei nuomones ir aiškinimus, rekomendacijas dėl rizikos vertinimo maisto srityje valdymo.
11. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ar pagal kompetenciją kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
12. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – maisto technologijos;
1.3. studijų kryptis – chemijos inžinerija;
1.4. studijų kryptis – visuomenės sveikata;
arba:
1.5. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.6. darbo patirtis – maisto saugos ar kokybės srities patirtis;
1.7. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B2.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Užtikrina tinkamas maisto ir ne maisto mėginių priėmimo, protokolų rengimo ir perdavimo klientams (užsakovams)paslaugas;.
11. Organizuoja mėginių informacijos analizę.
12. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
13. Teikia informaciją Instituto klientams (užsakovams) apie mėginių priėmimą ir apie pateiktų mėginių tyrimų eigą.
14. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
15. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – chemija;
1.3. studijų kryptis – molekulinė biologija;
1.4. studijų kryptis – mikrobiologija;
1.5. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.7. darbo patirtis – darbo su duomenų bazėmis patirtis;
1.8. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.

FUNKCIJOS
1. Rengia veiklos planavimo dokumentus arba prireikus koordinuoja veiklos planavimo dokumentų rengimą.
2. Apdoroja su veiklos planavimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su veiklos planavimu susijusios informacijos apdorojimą.
3. Rengia ir teikia pasiūlymus su veiklos planavimu susijusiais klausimais.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su stebėsena ir (ar) analize susijusiais klausimais.
5. Rengia ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus arba prireikus koordinuoja ataskaitų, išvadų ir kitų dokumentų rengimą.
6. Apdoroja su stebėsena ir (ar) analize susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą.
7. Rengia ir teikia pasiūlymus su sprendimų įgyvendinimu susijusiais klausimais.
8. Apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą.
9. Užtikrina tinkamas maisto ir ne maisto mėginių priėmimo, protokolų rengimo ir perdavimo klientams (užsakovams) paslaugas.
10. Analizuoja pateiktą informaciją apie pristatytus mėginius juo lydinčiuose dokumentuose, esant butinybei, derina su klientu (užsakovu).
11. Užtikrina tinkamą tyrimų protokolų formavimą, spausdinimą, pateikimą Instituto skyrių vedėjams bei perdavimą klientams (užsakovams), vadovaujantis Instituto Kokybės vadybos sistemos reikalavimais.
12. Užtikrina kokybės vadybos sistemos įgyvendinimą, priežiūrą ir tobulinimą struktūriniame padalinyje vadovaujantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimais.
13. Padeda Skyriaus vedėjui įgyvendinti Instituto nuostatuose numatytus uždavinius ir funkcijas, siekiant Instituto veiklos tikslų įgyvendinimo.
14. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ar pagal kompetenciją kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
15. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – mikrobiologija;
1.3. studijų kryptis – molekulinė biologija;
1.4. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.5. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.6. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.7. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Organizuoja padalinio atliktų tyrimų rezultatų apibendrinimą ir analizę.
11. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
12. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – A2.

SPECIALŪS REIKALAVIMAI ŠIAS PAREIGAS EINANČIAM VALSTYBĖS TARNAUTOJUI

  1. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:

1.1. turėti aukštąjį universitetinį (arba jam prilygintą) biomedicinos mokslo studijų srities, veterinarinės medicinos krypties išsilavinimą;

1.2 turėti patirties dirbant su Kokybės vadybos sistema pagal LST EN ISO/IEC 17025 ir LST EN ISO 9001 standartus;

1.3. turėti ne mažesnę, kaip 1 m. darbo laboratorijoje patirtį;

1.4. būti susipažinęs ir darbe vadovautis Europos Sąjungos (toliau – ES) ir tarptautiniais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) direktoriaus įsakymais, Instituto direktoriaus įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, darbo teisinius santykius, teisės aktų rengimą, dokumentų tvarkymą ir apskaitą; Lietuvos Respublikos ir ES standartais bei tarptautinių organizacijų pripažintomis laboratorinių tyrimų metodikomis;

1.5. mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, analizuoti ir apibendrinti informaciją ir rengti išvadas, išmanyti laboratorijų darbo specifiką;

1.6. gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti darbą, įvertinti ir apibendrinti problemas, teikti pasiūlymus dėl šių problemų sprendimo būdų;

1.7. mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu;

1.8. mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu.

 ŠIAS PAREIGAS EINANČIO VALSTYBĖS TARNAUTOJO FUNKCIJOS

  1. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekdamas Instituto veiklos tikslų įgyvendinimo, vykdo šias funkcijas:

2.1. bendradarbiauja su Kokybės vadybos skyriumi, diegiant ir tobulinant kokybės vadybos sistemą pagal LST EN ISO/IEC 17025 standarto reikalavimus;

2.2. kaupia, sistemina, tvarko bei atnaujina Kokybės vadovo dokumentaciją;

2.3. rengia, prižiūri ir pildo akreditavimo srities dokumentus;

2.4. rengia kokybės vadybos sistemos auditų programas, atlieka auditus;

2.5. dalyvauja, atliekant tarplaboratorinius bei profesionalumo patikrinimo tyrimus;

2.6. pagal poreikį atlieka tyrimus, analizuoja tyrimų rezultatus, teikia tyrimų rezultatų išvadas bei teikia protokolus Skyriaus vedėjui;

2.7. rengia ataskaitas VMVT, Europos maisto saugos tarnybai ir kitoms Europos Komisijos institucijoms;

2.8. pagal kompetenciją ir veiklos sritį savarankiškai diegia naujus tyrimo metodus, rengia ir teikia Skyriaus vedėjui reikalingų reagentų, diagnostikumų, įrenginių, įvairių priemonių ir kitų medžiagų sąrašus;

2.9. bendradarbiauja organizuojant Skyriaus ūkinį aptarnavimą;

2.10. padeda Skyriaus vedėjui nagrinėti skundus ir pasiūlymus;

2.11. rengia ir teikia Skyriaus vedėjui reikalingą informaciją bei vaizdinę medžiagą konferencijoms, seminarams, pasitarimams, mokymams, prezentacijoms, susijusioms su Skyriaus veikla;

2.12. pagal kompetenciją ir veiklos sritį pavaduoja kitą Skyriaus vyriausiąjį veterinarijos gydytoją ir Skyriaus vedėją, jam nesant;

2.13. dalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose bei kelia kvalifikaciją savarankiškai studijuojant naujausią literatūrą;

2.14. vykdo kitus Skyriaus vedėjo pavedimus ir nurodymus.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Organizuoja padalinio atliktų tyrimų rezultatų apibendrinimą ir analizę.
11. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
12. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Konsultuoja priskirtos srities klausimais.
2. Apdoroja su veiklos planavimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su veiklos planavimu susijusios informacijos apdorojimą.
3. Rengia ir teikia pasiūlymus su veiklos planavimu susijusiais klausimais.
4. Rengia veiklos planavimo dokumentus arba prireikus koordinuoja veiklos planavimo dokumentų rengimą.
5. Apdoroja su stebėsena ir (ar) analize susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą.
6. Rengia ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus arba prireikus koordinuoja ataskaitų, išvadų ir kitų dokumentų rengimą.
7. Rengia ir teikia pasiūlymus su stebėsena ir (ar) analize susijusiais klausimais.
8. Apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą.
9. Rengia ir teikia pasiūlymus su sprendimų įgyvendinimu susijusiais klausimais.
10. Analizuoja naujus laboratorinių tyrimų metodus.
11. Atlieka laboratorinių tyrimų duomenų analizę.
12. Užtikrina kokybės vadybos sistemos įgyvendinimą, priežiūrą ir tobulinimą struktūriniame padalinyje vadovaujantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimais.
13. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ar pagal kompetenciją kitą valstybės tarnautoją.
14. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Organizuoja ir rengia norminių ir kitų teisės aktų projektus.
11. Organizuoja, inicijuoja įstaigos tvarkomųjų, organizacinių, informacinių dokumentų rengimą.
12. Organizuoja, rengia sutartis, teismams reikalingus dokumentus.
13. Pagal kompetenciją organizuoja ir dalyvauja vykdant viešuosius pirkimus.
14. Užtikrina personalo valdymą, teikia konsultacijas ir išaiškinimus valstybės tarnautojams ir darbuotojams valstybės tarnybos, darbo santykių reguliavimo, kitais įstaigos veiklos klausimais.
15. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
16. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – teisė;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – teisės srityje;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

SPECIALŪS REIKALAVIMAI ŠIAS PAREIGAS EINANČIAM VALSTYBĖS TARNAUTOJUI

Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:

1.1. turėti aukštąjį universitetinį (arba jam prilygintą) biomedicinos mokslo studijų srities, veterinarinės medicinos krypties išsilavinimą;

1.2. turėti ne mažesnę kaip 3 m. darbo patirtį bei ne mažesnę kaip 1 m. darbo laboratorijoje patirtį;

1.3. turėti patirties dirbant su Kokybės vadybos sistema pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025 „Tyrimo, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ (toliau – standartas LST EN ISO /IEC 17025);

1.4. būti susipažinęs ir darbe vadovautis Europos Sąjungos (toliau – ES) ir tarptautiniais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais, Instituto direktoriaus įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, darbo teisinius santykius, teisės aktų rengimą, dokumentų tvarkymą ir apskaitą; Lietuvos Respublikos ir ES standartais bei tarptautinių organizacijų pripažintomis laboratorinių tyrimų metodikomis;

1.5. mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, analizuoti ir apibendrinti informaciją ir rengti išvadas, gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti laboratorijų darbo specifiką;

1.6. mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu;

1.7. gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti darbą įvertinti ir apibendrinti problemas, teikti pasiūlymus dėl šių problemų sprendimo būdų;

1.8. mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu.

ŠIAS PAREIGAS EINANČIO VALSTYBĖS TARNAUTOJO FUNKCIJOS

  1. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekdamas Instituto veiklos tikslų įgyvendinimo, vykdo šias funkcijas:

2.1. organizuoja Skyriaus veiklą, laboratorinių tyrimų atlikimą laiku ir užtikrina jų patikimumą bei tikslumą;

2.2. užtikrina Skyriaus Kokybės vadybos sistemos reikalavimų vykdymą ir atnaujinimą, laikantis standarto LST EN ISO /IEC 17025 reikalavimų;

2.3. pagal standartą LST EN ISO /IEC 17025 vykdo Skyriaus techninio vadybininko funkcijas;

2.4. organizuoja naujų tyrimo metodų diegimą;

2.5. organizuoja tarplaboratorinių palyginamųjų tyrimų atlikimą;

2.6. organizuoja Skyriaus ūkinį aptarnavimą, inicijuoja darbui reikalingų medžiagų, priemonių, įrangos, paslaugų įsigijimą;

2.7. materialiai atsako už jam patikėtą Instituto turtą, užtikrina jo efektyvų naudojimą, inicijuoja nereikalingo, netinkamo turto ir medžiagų nurašymą, organizuoja ir kontroliuoja Skyriaus patalpų priežiūrą;

2.8. organizuoja sutarčių tarp Skyriaus ir laboratorinių tyrimų paslaugų užsakovų sudarymą, kontroliuoja jų vykdymą;

2.9. organizuoja užsakovų skundų nagrinėjimą, pagal poreikį bendradarbiauja su Instituto vadovybe skundų sprendimų klausimais;

2.10. teikia informaciją interesantams bei konsultuoja savo kompetencijos ribose apie Skyriaus atliekamas funkcijas;

2.11. organizuoja laboratorinių tyrimų ataskaitų rengimą, teikia duomenis Instituto vadovybei apie Skyriaus veiklą;

2.12. organizuoja Skyriaus darbuotojų mokymus pagal sudarytą planą;

2.13. koordinuoja Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių mokymo įstaigų moksleivių, studentų ir asmenų savarankiškos praktikos atlikimą Skyriuje;

2.14. nustatyta tvarka rengia ir teikia Teisės ir personalo skyriui Skyriaus dokumentus, reikalingus personalo valdymui;

2.15. kelia kvalifikaciją dalyvaujant seminaruose, tobulinimosi kursuose, studijuojant naujausią literatūrą;

2.16. kompetencijos ribose pavaduoja kitą Instituto darbuotoją;

2.17. vykdo kitus Instituto direktoriaus pavedimus bei nurodymus.

FUNKCIJOS
1. Analizuoja ir vertina tiekėjų pateiktus viešųjų pirkimų dokumentus arba prireikus koordinuoja tiekėjų pateiktų viešųjų pirkimų dokumentų analizę ir vertinimą.
2. Apdoroja su viešaisiais pirkimais susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su viešaisiais pirkimais susijusios informacijos apdorojimą.
3. Dalyvauja viešųjų pirkimų komisijų veikloje.
4. Planuoja viešuosius pirkimus arba prireikus koordinuoja viešųjų pirkimų planavimą, rengia su jų planavimu susijusius dokumentus arba prireikus koordinuoja su jų planavimu susijusių dokumentų rengimą.
5. Rengia ir teikia informaciją su viešaisiais pirkimais susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja informacijos su viešaisiais pirkimais susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą.
6. Rengia ir teikia pasiūlymus su viešaisiais pirkimais susijusiais klausimais.
7. Rengia konkrečių viešųjų pirkimų dokumentus arba prireikus koordinuoja konkrečių viešųjų pirkimų dokumentų rengimą.
8. Rengia teisės aktų projektus ir kitus dokumentus dėl viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo arba prireikus koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų dokumentų dėl viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo rengimą.
9. Konsultuoja priskirtos srities klausimais.
10. Apdoroja su veiklos planavimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su veiklos planavimu susijusios informacijos apdorojimą.
11. Rengia ir teikia pasiūlymus su veiklos planavimu susijusiais klausimais.
12. Rengia veiklos planavimo dokumentus arba prireikus koordinuoja veiklos planavimo dokumentų rengimą.
13. Apdoroja su stebėsena ir (ar) analize susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą.
14. Rengia ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus arba prireikus koordinuoja ataskaitų, išvadų ir kitų dokumentų rengimą.
15. Rengia ir teikia pasiūlymus su stebėsena ir (ar) analize susijusiais klausimais.
16. Rengia įstaigos tvarkomuosius, organizacinius, informacinius dokumentus, norminių ir kitų teisės aktų bei dokumentų projektus.
17. Atlieka prevencinę pirkimų ir pirkimų sutarčių vykdymo kontrolę, išankstinę finansų kontrolę, vykdo viešųjų pirkimų verčių apskaitą.
18. Teisės aktų nustatyta tvarka skelbia informaciją apie vykdomus pirkimus, rengia ir teikia valstybinėms institucijoms ataskaitas apie įstaigos atliekamus viešuosius pirkimus.
19. Kaupia viešųjų pirkimų dokumentaciją, rengia Skyriaus dokumentus perdavimui į archyvą.
20. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ar pagal kompetenciją kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
21. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – teisė;
1.3. studijų kryptis – ekonomika;
1.4. studijų kryptis – žmonių išteklių vadyba;
1.5. studijų kryptis – vadyba;
arba:
1.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.7. darbo patirtis – viešųjų pirkimų srities patirtis;
1.8. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

REIKALAVIMAI VALSTYBĖS TARNAUTOJUI, EINANČIAM ŠIAS PAREIGAS

  1. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:

1.1. turėti aukštąjį universitetinį (arba jam prilygintą) socialinių mokslų studijų srities, vadybos ir verslo administravimo krypties išsilavinimą, bakalauro kvalifikacinį laipsnį;

1.2. žinoti ir gebėti taikyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Viešųjų pirkimų, Viešojo administravimo, Valstybės tarnybos, Veterinarijos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius viešuosius pirkimus, sutarčių sudarymą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, Instituto veiklą ir vidaus darbo tvarką;

1.3. sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, žinoti ir gebėti taikyti dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, teisės aktų rengimo taisykles;

1.4. mokėti kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją, rengti viešųjų pirkimų dokumentus, teisės aktų projektus, išvadas;

1.5. gebėti analitiškai įvertinti ir apibendrinti problemas, teikti pasiūlymus dėl šių problemų sprendimo būdų, savarankiškai planuoti, organizuoti darbą;

1.6. mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu, rusų kalbą įgudusio vartotojo lygmens C1 lygiu.

1.7. mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu.

PAGRINDINĖS ŠIAS PAREIGAS EINANČIO VALSTYBĖS TARNAUTOJO FUNKCIJOS

  1. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekdamas Instituto veiklos tikslų įgyvendinimo, vykdo šias funkcijas:

2.1. rengia Instituto viešųjų pirkimų dokumentus, vykdo viešuosius pirkimus, užtikrindamas viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus;

2.2. siekiant įgyvendinti teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus reikalavimus, atlieka prevencinę pirkimų ir pirkimų sutarčių vykdymo kontrolę, išankstinę finansų kontrolę, vykdo viešųjų pirkimų verčių apskaitą;

2.3. siekiant, kad būtų užtikrintas tinkamas viešųjų pirkimų dokumentų tvarkymas Institute, kaupia viešųjų pirkimų dokumentaciją, rengia dokumentus perdavimui į archyvą;

2.4. siekiant užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, skelbia informaciją apie Instituto vykdomus pirkimus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, Instituto interneto tinklalapyje, tvarko duomenis juose; 

2.5. vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, rengia viešųjų pirkimų ir kitas sutartis įstaigos veiklos klausimais;

2.6. siekiant užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi, rengia direktoriaus įsakymų projektus Instituto viešųjų pirkimų, veiklos klausimais;

2.7. siekiant padėti įgyvendinti Instituto veiklos tikslus ir funkcijas, bendradarbiauja su kitų skyrių darbuotojais rengiant viešųjų pirkimų ir kitus dokumentus, teisės aktų projektus, reikalingus Instituto darbui tobulinti;

2.8. vykdydamas Instituto strateginius tikslus, teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir teikia valstybinėms institucijoms ataskaitas apie Instituto atliekamus viešuosius pirkimus;

2.9. tam, kad būtų suteikta informacija pagal kompetenciją, teikia konsultacijas ir išaiškinimus Instituto valstybės tarnautojams ir darbuotojams viešųjų pirkimų įgyvendinimo klausimais;

2.10. kelia savo kvalifikaciją, studijuojant naujausią literatūrą, dalyvaujant seminaruose, stažuotėse, kursuose;

2.11. vykdo kitas su Skyriaus veikla susijusias funkcijas ir kitus nenuolatinio pobūdžio Instituto vadovybės, Skyriaus vedėjo pavedimus, reikalingus Instituto strateginiams tikslams pasiekti.

SPECIALŪS REIKALAVIMAI ŠIAS PAREIGAS EINANČIAM VALSTYBĖS TARNAUTOJUI

  1. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus:

1.1. turėti aukštąjį neuniversitetinį (ar jam prilygintą) socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą;

1.2. turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį personalo administravimo srityje;

1.3. būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo, valstybės tarnybos teisinius santykius ir viešąjį administravimą;

1.4. gebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą;

1.5. mokėti kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją, atlikti analizę, pateikti išvadas ir panaudoti turimas profesines žinias vykdant numatytas funkcijas;

1.6. mokėti dirbti kompiuteriu MS Oficce programiniu paketu;

1.7. mokėti vieną iš užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, rusų) pradedančio vartotojo lygmens A2 lygiu.

ŠIAS PAREIGAS EINANČIO VALSTYBĖS TARNAUTOJO FUNKCIJOS

  1. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekdamas Instituto ir Skyriaus veiklos tikslų įgyvendinimo, vykdo šias funkcijas:

2.1. tvarko Instituto Valstybės tarnautojų registrą, užtikrindamas teisingos informacijos apie Instituto valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, tinkamą pateikimą Valstybės tarnautojų registrui;

2.2. teikia pasiūlymus Skyriaus vedėjui dėl Valstybės tarnautojų registro savalaikės ir teisingos informacijos užtikrinimo;

2.3. bendradarbiaudamas su Instituto skyrių vedėjais, vykdo Instituto skyrių darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;

2.4. renka duomenis apie Instituto darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikį ir jo įgyvendinimą, rengia kvalifikacijos kėlimo apžvalgas, teikia informaciją  Valstybės tarnautojų registrui ir Instituto Kokybės vadybos skyriui, užtikrindamas Instituto specialistų kompetencijos didinimą;

2.5. diegia personalo valdymo priemones: motyvavimo, grįžtamojo ryšio, adaptacijos ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

2.6. analizuoja personalo valdymo priemonių duomenis, rengia ataskaitas ir teikia Skyriaus vedėjui siūlymus;

2.7. rengia personalo metų, ketvirčių ir valstybės tarnautojų stažų valstybės tarnyboje pasikeitimų ketvirčių ataskaitų projektus;

2.8. atlieka Instituto skyrių parengtų nuostatų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymų projektų teisinį vertinimą;

2.9. bendradarbiaudamas su Instituto Bendrųjų reikalų skyriumi, vykdo veterinarinių vaistų ir veterinarinės paskirties biocidų, pateiktų registravimui Lietuvos Respublikoje, dokumentacijos registraciją;

2.10. spręsdamas Skyriaus uždavinius, pagal pareigybės kompetenciją vykdo kitus su Instituto ir Skyriaus funkcijomis susijusius, nenuolatinio pobūdžio pavedimus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
6. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
9. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Organizuoja padalinio atliktų tyrimų rezuttatų apibendrinimą ir analizę.
11. Kordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal Lietuvos standarto LST EN ISO /IEC 17025 reikalavimus.
12. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. studijų kryptis – veterinarija;
1.5. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.6. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – A2.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŠIAS PAREIGAS EINANČIAM VALSTYBĖS TARNAUTOJUI

  1. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:

1.1. turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą, biomedicinos mokslų studijų srities, veterinarinės medicinos krypties išsilavinimą;

1.2. mokėti kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją, išmanyti laboratorijų darbo specifiką, turėti 3 metų laboratorinio darbo patirtį ir 1 metų organizacinio darbo patirtį;

1.3. būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais Instituto veiklą, darbo santykių reguliavimą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais, Instituto Kokybės vadovu, Lietuvos standartais bei tarptautinių organizacijų pripažintomis laboratorinių bandymų metodikomis, Instituto vidaus darbo tvarką reglamentuojančiais dokumentais, priešgaisrinės saugos reikalavimais;

1.4. mokėti anglų kalbą pradedančio vartotojo A2 lygiu;

1.5. mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu;

1.6. gebėti analitiškai įvertinti ir apibendrinti problemas, teikti pasiūlymus dėl šių problemų sprendimo būdų;

1.7. savarankiškai planuoti, organizuoti darbą, gebėti valdyti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas.

ŠIAS PAREIGAS EINANČIO VALSTYBĖS TARNAUTOJO FUNKCIJOS

  1. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekiant Instituto veiklos efektyvumo padidinimo, vykdo šias funkcijas:

2.1. planuoja ir organizuoja tyrimus, siekdamas užtikrinti savalaikį tyrimų atlikimą ir rezultatų pateikimą;

2.2. rengia Skyriaus kokybės sistemą, užtikrina kokybės vadove nustatytų reikalavimų įgyvendinimą, vadovaujasi šios sistemos reikalavimais, diegia kokybės sistemos programas, organizuoja vidinius kokybės sistemos vertinimus;

2.3. rengia reikalingų terpių, reagentų, diagnostikumų, įrengimų, kitų darbo priemonių užsakymus bei nurašymus;

2.4. užtikrina kasdieninę ir metrologinę kontrolės, matavimo priemonių ir tyrimų įrengimų patikrą;

2.5. įsisavina naujus tyrimų metodus, teikia pasiūlymus Skyriaus vedėjui dėl darbo metodų tobulinimo;

2.6. apmoko laborantus dirbti pagal naujus tyrimo metodus;

2.7. kelia kvalifikaciją seminaruose, stažuotėse, tobulinimosi kursuose;

2.8. savo kompetencijos ribose keičia kitą Skyriaus darbuotoją;

2.9. materialiai atsako už jam patikėtą įstaigos turtą, jį taupiai naudoja ir tausoja;

2.10. užtikrina saugų darbą su cheminėmis bei biologinėmis medžiagomis;

2.11. organizuoja vidinius auditus;

2.12. vykdo kitus Skyriaus vedėjo pavedimus ir nurodymus.

FUNKCIJOS
1. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
4. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
5. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
8. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
9. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
10. Analizuoja, vertina ir teikia laboratorinių tyrimų duomenų ir rizikos vertinimo išvadas, rekomendacijas dėl rizikos vertinimo gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės, gyvūninių produktų ir pašarų saugos srityje valdymo.
11. Organizuoja ir koordinuoja mokslinės informacijos ir mokslinės bei techninės pagalbos institucijoms rengimą ir teikimą.
12. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
13. Organizuoja ir koordinuoja pašarų ir medžiagų liekanų stebėsenos gyvūnų ir gyvūninio maisto produktų mėginiuose laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimo išvadų bei nuomonių ir aiškinimų dėl valstybinių pašarų, gyvūnų ir gyvūninių produktų bei jų žaliavų mėginių tyrimų rezultatų, kuriems rengiamos laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimo išvados teikimą.
14. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
15. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Apdoroja su veiklos planavimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su veiklos planavimu susijusios informacijos apdorojimą.
2. Rengia ir teikia pasiūlymus su veiklos planavimu susijusiais klausimais.
3. Rengia veiklos planavimo dokumentus arba prireikus koordinuoja veiklos planavimo dokumentų rengimą.
4. Apdoroja su stebėsena ir (ar) analize susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą.
5. Rengia ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus arba prireikus koordinuoja ataskaitų, išvadų ir kitų dokumentų rengimą.
6. Rengia ir teikia pasiūlymus su stebėsena ir (ar) analize susijusiais klausimais.
7. Apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą.
8. Konsultuoja priskirtos srities klausimais.
9. Rengia ir teikia pasiūlymus su sprendimų įgyvendinimu susijusiais klausimais.
10. Analizuoja, vertina ir teikia laboratorinių tyrimų duomenų ir rizikos vertinimo išvadas, rekomendacijas dėl rizikos vertinimo gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės, gyvūninių produktų ir pašarų saugos srityje valdymo.
11. Rengia ir teikia pašarų ir medžiagų liekanų stebėsenos gyvūnų ir gyvūninio maisto produktų mėginiuose laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimo išvadas bei nuomones ir aiškinimus dėl valstybinių pašarų, gyvūnų ir gyvūninių produktų bei jų žaliavų mėginių tyrimų rezultatų, kuriems rengiamos laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimo išvados.
12. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ar pagal kompetenciją kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŠIAS PAREIGAS EINANČIAM VALSTYBĖS TARNAUTOJUI

  1. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus:

1.1. turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos studijų srities, veterinarinės medicinos krypties išsilavinimą, veterinarijos gydytojo kvalifikaciją;

1.2. turėti ne mažesnę kaip 3 m. darbo patirtį veterinarijos srityje bei 1 m. vadovaujamo darbo patirtį;

1.3. būti susipažinusiam ir savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės tarnybą ir viešąjį administravimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais veterinarinių vaistų ir veterinarinės paskirties biocidų vertinimo ir registracijos reikalavimais;

1.4. gebėti savarankiškai planuoti savo veiklą;

1.5. gebėti atlikti teisės aktų ekspertizę bei rengti analitinę medžiagą;

1.6. žinoti teisės aktų rengimo reikalavimus, dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles ir laikytis šių reikalavimų rengiant teisės aktus ir Skyriaus veiklos dokumentus;

1.7. mokėti atlikti surinktos informacijos analizę, parengti išvadas, gebėti sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu;

1.8. mokėti dirbti kompiuteriu MS Office programiniu paketu;

1.9. mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B2 lygiu, rusų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu.

ŠIAS PAREIGAS EINANČIO VALSTYBĖS TARNAUTOJO FUNKCIJOS

  1. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas:

2.1. kontroliuoja ir atlieka veterinarinių vaistų ir veterinarinės paskirties biocidų vertinimą saugos ir efektyvumo srityse;

2.2. analizuoja informaciją veterinarijos srityje reikalingą veterinarinių vaistų ir biocidų vertinimui;

2.3. teikia rekomendacijas dėl veterinarinės paskirties biocidų autorizavimo ar registravimo, autorizacijos ar registracijos atnaujinimo ir sąrankų duomenų keitimų;

2.4. analizuoja informaciją apie veterinarinės paskirties biocidų neigiamą poveikį ir/ar neefektyvų veikimą;

2.5. pagal kompetenciją teikia informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms institucijoms ir įstaigoms bei visuomenei veterinarinės paskirties biocidų klausimais;

2.6. pagal kompetenciją rengia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) direktoriaus įsakymų projektus bei veterinarinės paskirties biocidų autorizacijos ir (ar) registracijos liudijimus;

2.7. atlieka informacijos atnaujinimą Lietuvos Respublikos veterinarinės paskirties boicidų sąraše;

2.8. pagal kompetenciją bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir įstaigomis, visuomenės informavimo priemonėmis;

2.9. pritarus Instituto vadovybei pagal kompetenciją atstovauja VMVT Europos Sąjungos institucijų komitetuose ir darbo grupėse

2.10. dalyvauja komisijose, pasitarimuose, seminaruose, konferencijose, mokymuose;

2.11. teikia pasiūlymus Skyriaus vedėjui dėl Skyriaus darbo gerinimo, darbuotojų skatinimo ar nuobaudų skyrimo, siekiant efektyvesnio Skyriaus darbo ir veiklos tikslų įgyvendinimo;

2.12. teikia pasiūlymus Skyriaus vedėjui dėl naujai priimtų Skyriaus specialistų mokymų, siekiant užtikrinti Skyriaus specialistų tinkamą kvalifikaciją, apmoko naujai priimtus specialistus;

2.13. dalyvauja ir teikia siūlymus rengiant teisės aktų, susijusių su veterinarinės paskirties biocidais, projektus;

2.14 nesant Skyriaus vedėjo, Instituto direktoriaus įsakymu laikinai vykdo Skyriaus vedėjo funkcijas;

2.15. spręsdamas skyriaus uždavinius, pagal pareigybės kompetenciją vykdo kitus su Instituto ir Skyriaus funkcijomis susijusius, nenuolatinio pobūdžio pavedimus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

FUNKCIJOS
1. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
2. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
3. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
4. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
5. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
6. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
7. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
8. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
10. Organizuoja padalinio atliktų tyrimų rezultatų apibendrinimą ir analizę.
11. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal Lietuvos standarto EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
12. Pagal kompetenciją pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.3. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.4. darbo patirtis – veterinarijos srities patirtis;
1.5. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.

FUNKCIJOS
1. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
2. Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
4. Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
5. Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
6. Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus.
7. Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais.
8. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
9. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
10. Organizuoja duomenų apie atliktus tyrimus Institute rinkimą, analizę ir sisteminimą bei koordinuoja metinių veiklos ataskaitų rengimą.
11. Koordinuoja ir kontroliuoja kokybės vadybos sistemos diegimą ir įgyvendinimą struktūriniame padalinyje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
12. Kontroliuoja informacinių leidinių ruošimą aktualiais Instituto veiklos klausimais, koordinuoja Instituto vidinę ir išorinę komunikaciją.
13. Kompetencijos ribose pavaduoja kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
14. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – aplinkos inžinerija;
1.3. studijų kryptis – informatika;
1.4. studijų kryptis – statistika;
1.5. studijų kryptis – informacijos sistemos;
arba:
1.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.7. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų ir rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.
3.2. išmanyti kibernetinio saugumo pagrindus.

INFORMACIJOS IR DUOMENŲ ANALIZĖS SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

  1. Skyrius, siekdamas užtikrinti informacijos, susijusios su tyrimų duomenimis, standartų, higienos normų bei kitų norminių dokumentų, teikimą:

1.1. palaiko viešuosius ryšius su valstybės institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, viešosios informacijos rengėjais ir platintojais, juos aptarnauja bei teikia jiems informaciją apie Instituto veiklą;

1.2. renka, kaupia:

1.2.1. ir analizuoja informaciją apie atliktus laboratorinius tyrimus ir perduoda ją Instituto vadovybei bei Tarnybai;

1.2.2. informaciją apie Institute atliktus laboratorinius tyrimus, ją analizuoja ir rengia ataskaitas, kurias perduoda Tarnybai;

1.2.3. ir analizuoja informaciją apie išleistus naujus Lietuvos bei tarptautinius standartus, higienos normas, biuletenius bei pateikia informaciją Instituto skyriams apie atnaujintus standartus;

1.2.4. ir teikia informaciją Tarnybai apie Instituto darbuotojų mokymus, komandiruotes ir kitus renginius;

1.3. užtikrina:

1.3.1. Instituto tinklalapio funkcionavimą, jį administruoja ir teikia pasiūlymus dėl jo tobulinimo;

1.3.2. nepertraukiamą kompiuterių bei kitos kompiuterinės technikos, kompiuterinių tinklų veikimą;

1.3.3. kompiuterizuotų darbo vietų parengimą ir stabilų kompiuterinės įrangos veikimą jose, jų techninę priežiūrą ir programinės įrangos versijų atnaujinimą;

1.4. saugo ir tvarko standartus, tyrimo metodikas bei norminius dokumentus;

1.5. organizuoja:

1.5.1. tyrimų metodikų, standartų įsigijimą;

1.5.2. Instituto ir jo teritorinių skyrių kompiuterizavimą;

1.5.3. sugedusios kompiuterinės technikos remontą ir modernizavimą;

1.5.4. Instituto ir teritorinių skyrių tarnybinio elektroninio pašto sistemą ir administruoja jos darbą;

1.5.5. Instituto darbuotojų mokymus dirbti su informacinėmis sistemomis, registrais, duomenų bazėmis;

1.5.6. Instituto ir jo teritorinių skyrių užsakymu, programinės įrangos ir kompiuterinės technikos įsigijimą;

1.6. atstovauja Institutui sprendžiant visas iškilusias problemas su programinės įrangos ir kompiuterinės technikos tiekėjais;

1.7. bendradarbiauja su Technine biblioteka ir renka informaciją apie GOST-us ir informuoja skyrius;

1.8. rengia ir dalyvauja šalies ir tarptautinėse konferencijose, seminaruose bei mokymuose aktualiais klausimais;

1.9. administruoja:

1.9.1. kompiuterių tinklą, prižiūri kompiuterinės ir programinės įrangos techninę būklę;

1.9.2. standartų valdymo ir LIVS/LTR laboratorinių tyrimų registravimo sistemas;

1.10. instaliuoja ir aktualizuoja specializuotą bei bendros paskirties programinę įrangą, analizuoja programinius sutrikimus ir juos šalina;

1.11. rūpinasi:

1.11.1. duomenų bazių funkcionavimu, atsako už jų konfidencialumą ir saugumą užtikrinančių priemonių parengimą bei įgyvendinimą;

1.11.2. turimų informacinių sistemų ar teikiamų paslaugų kibernetiniu saugumu, užtikrina jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams, taikomiems kibernetinio saugumo subjektams;

1.12. saugo Instituto įsigytos programinės įrangos instaliacinę medžiagą;

1.13. vykdo Instituto direktoriaus nurodymus duomenų analizės ir informacijos teikimo, Instituto ir jo teritorinių skyrių kompiuterizavimo, sisteminės ir programinės įrangos panaudojimo bei kitais Skyriaus veiklą nustatančiais klausimais;

1.14. koordinuoja Instituto ir jo teritorinių skyrių veiklą informatikos srityje, užtikrina, kad būtų laikomasi vienodų informacinių ir techninių reikalavimų;

1.15. konsultuoja Instituto darbuotojus dėl specializuotų darbo vietų eksploatavimo ir standartinių paketų (tekstų redaktorių, skaičiuoklių, duomenų bazių valdymo) panaudojimo ypatybių;

1.16. analizuoja duomenis apie Instituto ir teritorinių skyrių kompiuterinės ir programinės įrangos naudojimą, teikia išvadas ir pasiūlymus;

1.17. rengia viešųjų pirkimų dokumentų projektus;

1.18. atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Instituto direktoriaus įsakymais pavestas vykdyti funkcijas.

 

BENDRŲJŲ  REIKALŲ SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

  1. Skyrius, siekdamas užtikrinti „Vieno langelio” principo įgyvendinimą:

1.1. vykdo:

1.1.1. informacijos teikimą (raštu, žodžiu bei telefonu) interesantams, besikreipiantiems į Institutą;

1.1.2. informacijos priėmimą ir perdavimą faksu ir kitomis operatyvios informacijos priemonėmis;

1.1.3. gaunamos ir siunčiamos korespondencijos pirminį tvarkymą, įregistravimą, Institute parengtų dokumentų, rūšiavimą, ženklina vokus ir išsiunčia juos adresatams;

1.1.4. korespondencijos teikimą vadovybei ir struktūrinių padalinių vadovams pagal Instituto darbo reglamente nustatytą tvarką;

  1. Skyrius, siekdamas užtikrinti dokumentų administravimą ir valdymą, ilgo ir nuolatinio saugojimo dokumentų kaupimą ir saugojimą:

2.1. tvarko Instituto dokumentų archyvą, užtikrina, kad jų saugojimas ir naudojimas būtų vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos archyvų įstatymu ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nustatyta tvarka;

2.2. kontroliuoja, kad Instituto struktūriniuose padaliniuose būtų taisyklingai formuojamos dokumentų bylos bei laiku sutvarkomos ir atiduodamos archyvui, taip pat užtikrina tinkamą jų saugojimą archyve;

2.3. atlieka Tarnybai pavaldžių įstaigų aprūpinimą nustatytos formos veterinarijos sertifikatais, pažymėjimais ir kitais blankais, bei vykdo jų apskaitą;

2.4. rengia Instituto dokumentacijos planą, dokumentų apyrašus;

2.5. prenumeruoja spaudos leidinius;

  1. Skyrius, siekdamas vykdyti Instituto ūkinį ir techninį aptarnavimą:

3.1. užtikrina:

3.1.1. tarnybinių automobilių naudojimą bei techninę priežiūrą;

3.1.2. darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi Institute;

3.1.3. Instituto ir jame esančių materialinių vertybių apsaugą;

3.2. atlieka pastatų ūkinę ir techninę priežiūrą, užtikrina turto apsaugą, kiemo ir patalpų švarą bei tvarką;

3.3. vykdo:

3.3.1. elektros, vandens, šilumos tiekimo, patalpų vėdinimo, ryšio paslaugų sistemų priežiūrą, organizuoja gedimų šalinimą;

3.3.2. supaprastintus viešuosius pirkimus;

3.3.3. Instituto komandiruojamų asmenų apskaitą;

3.4. rengia saugos darbe instrukcijas, elektrosaugos, priešgaisrinės bei saugos darbe taisykles, kontroliuoja, jų laikymąsi;

3.5 užtikrindamas Instituto techninį ūkio aptarnavimą aprūpina Instituto struktūrinius padalinius reikalingomis darbui priemonėmis ir medžiagomis;

3.6. kontroliuoja Instituto tarnybinių automobilių naudojimą, vykdo jų techninę priežiūrą, imasi priemonių gedimams pašalinti;

3.7. prižiūri patalpų, aplinkos, komunalinį ūkį;

3.8. sudaro sargų darbo grafiką;

  1. Atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Instituto direktoriaus įsakymais pavestas vykdyti funkcijas.

FINANSŲ SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

  1. Skyriaus tikslai - formuoti racionalią Instituto finansinę politiką ir užtikrinti buhalterinės apskaitos administravimą bei finansinę atskaitomybę.
  2. Skyrius, įgyvendindamas savo tikslus, atlieka šias funkcijas:

2.1. formuodamas racionalią Instituto finansinę politiką:

2.1.1. teikia pasiūlymus Instituto direktoriui dėl biudžeto ir kitų lėšų naudojimo prioritetų;

2.1.2. bendradarbiauja su atitinkamais Instituto padaliniais finansavimo planavimo ir darbo užmokesčio mokėjimo klausimais;

2.1.3. rengia informaciją, analitinę medžiagą, esant pavedimui ar atsiradus būtinybei rengti medžiagą Instituto vadovybei;

2.1.4. kontroliuoja finansinę veiklą.

2.2. Užtikrindamas buhalterinės apskaitos administravimą bei finansinę atskaitomybę:

2.2.1. rengia buhalterines, finansines ataskaitas;

2.2.2. organizuoja buhalterinę apskaitą pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus;

2.2.3. vykdo:

2.2.3.1. nustatyta tvarka atsiskaitymus su įvairiomis įstaigomis ir organizacijomis bei atskirais asmenimis;

2.2.3.2. apskaitos dokumentų, mokėjimo pavedimų, mokėjimo paraiškų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, griežtos apskaitos blankų gavimo, išdavimo bei kitų dokumentų registraciją;

2.2.4. nustatyta tvarka apskaičiuoja ir išmoka Instituto darbuotojams darbo užmokestį.

2.3. rengia:

2.3.1. pažymas ir kitus dokumentus, kurių reikia Instituto valstybės tarnautojų ir darbuotojų (toliau – darbuotojai) asmeniniams ir socialiniams reikalams spręsti;

2.3.2. Skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymus;

2.3.3. viešųjų pirkimų dokumentų projektus;

2.4. atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Instituto direktoriaus įsakymais pavestas vykdyti funkcijas.

KAUNO TERITORINIO SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

  1. Skyriaus tikslai – vykdyti teisės aktuose numatytas nacionalinės referentinės laboratorijos funkcijas, laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos bei kokybės, taip pat veterinarijos srityse.
  2. Skyrius, įgyvendindamas 5 punkte nurodytus tikslus, atlieka šias funkcijas:

2.1. maisto, geriamojo vandens ir pašarų saugos ir kokybės bei gyvūnų sveikatos ir gerovės priežiūros, stebėsenos ir kontrolės srityse:

2.1.1. atlieka:

2.1.1.1. gyvūnų mėginių bakteriologinius, parazitologinius, patologinius anatominius, virusologinius, serologinius tyrimus, siekdamas įvertinti gyvūnų sveikatą ir užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų priežiūros, likvidavimo, kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimą;

2.1.1.2. gyvūnų, maisto, geriamojo vandens  ir pašarų bei jų priedų mėginių fizikinius, cheminius ir toksikologinius, mikrobiologinius, radiologinius, juslinius, ir kitus tyrimus, reikalingus valstybinei kontrolei vykdyti;

2.1.1.3. gyvūnų, maisto ir pašarų bei jų priedų mėginių fizikinius, cheminius, mikrobiologinius, parazitologinius, radiologinius, juslinius, mikroorganizmų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms,  ir kitus tyrimus fizinių ir juridinių asmenų prašymu teisės aktų nustatyta tvarka;

2.1.1.4. medžiagų liekanų gyvūnuose, maisto produktuose, pašaruose ir vandenyje tyrimus;

2.1.1.5. laboratorinių tyrimų rezultatų analizę;

2.1.1.6. maisto produktų ir jų žaliavų mėginių laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimą;

2.2 maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos nacionalinės referentinės laboratorijos srityje:

2.2.1 bendradarbiauja su Europos Sąjungos centrinėmis ir valstybių narių nacionalinėmis referentinėmis laboratorijomis;

2.2.2. dalyvauja tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose tyrimuose;

2.2.3. teikia:

2.2.3.1. mokslinę ir techninę pagalbą ūkio subjektų laboratorijoms;

2.2.3.2. mokslinę ir techninę pagalbą ūkio subjektų laboratorijoms diegiant kokybės vadybos sistemą;

2.2.4. atlieka pagal kompetenciją rengiamų standartų, techninių sąlygų ir kitų normatyvinių aktų ekspertizę;

2.2.4. rengia:

2.2.4.1. pagal kompetenciją laboratorinių tyrimų įkainių, normatyvų ir normų projektus;

2.2.4.2. viešųjų pirkimų dokumentų projektus;

2.3. atlieka ekspertų paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka;

2.4. diegia standartines laboratorinių tyrimų metodikas ir naujus laboratorinių tyrimų metodus;

2.5. stiprina materialinę bazę įsigyjant reikiamą aparatūrą, įrangą ir darbo priemones;

2.6. teisės aktų nustatyta tvarka saugo ištirtus mėginius ir jų laboratorinių tyrimų dokumentus;

2.7. prižiūri ir nuolat gerina kokybės vadybos sistemą.

  1. Skyrius atlieka ir šias funkcijas:

3.1. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai Europos Sąjungos institucijų ir jų darbo organų veikloje, dalyvauja tarpžinybinėse ir tarptautinėse komisijose, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose;

3.2. organizuoja mokymus Lietuvos ir užsienio šalių specialistams rizikos vertinimo, laboratorinio darbo kokybės valdymo bei laboratorinių tyrimų srityse;

3.3. rengia mokslines publikacijas ir pranešimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos klausimais;

3.4. rengia pagal kompetenciją Tarnybos direktoriaus įsakymų projektus;

3.5. atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Tarnybos direktoriaus įsakymais pavestas vykdyti funkcijas.

KLAIPĖDOS TERITORINIO SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

  1. Skyriaus tikslai – vykdyti teisės aktuose numatytas nacionalinės referentinės laboratorijos funkcijas, laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos bei kokybės, taip pat veterinarijos srityse.
  2. Skyrius, įgyvendindamas 5 punkte nurodytus tikslus, atlieka šias funkcijas:

2.1. maisto, geriamojo vandens ir pašarų saugos ir kokybės bei gyvūnų sveikatos ir gerovės priežiūros, stebėsenos ir kontrolės srityse:

2.1.1. atlieka:

2.1.1.1. gyvūnų mėginių bakteriologinius, parazitologinius, patologinius anatominius, virusologinius, serologinius tyrimus, siekdamas įvertinti gyvūnų sveikatą ir užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų priežiūros, likvidavimo, kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimą;

2.1.1.2. gyvūnų, maisto, geriamojo vandens  ir pašarų bei jų priedų mėginių fizikinius, cheminius ir toksikologinius, mikrobiologinius, radiologinius, juslinius, ir kitus tyrimus, reikalingus valstybinei kontrolei vykdyti;

2.1.1.3. gyvūnų, maisto ir pašarų bei jų priedų mėginių fizikinius, cheminius, mikrobiologinius, parazitologinius, radiologinius, juslinius, mikroorganizmų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, ir kitus tyrimus fizinių ir juridinių asmenų prašymu teisės aktų nustatyta tvarka;

2.1.1.4. medžiagų liekanų gyvūnuose, maisto produktuose, pašaruose ir vandenyje tyrimus;

2.1.1.5. laboratorinių tyrimų rezultatų analizę;

2.1.1.6. maisto produktų ir jų žaliavų mėginių laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimą;

2.2 maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos nacionalinės referentinės laboratorijos srityje:

2.2.1 bendradarbiauja su Europos Sąjungos centrinėmis ir valstybių narių nacionalinėmis referentinėmis laboratorijomis;

2.2.2. dalyvauja tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose tyrimuose;

2.2.3. teikia:

2.2.3.1. mokslinę ir techninę pagalbą ūkio subjektų laboratorijoms;

2.2.3.2. mokslinę ir techninę pagalbą ūkio subjektų laboratorijoms diegiant kokybės vadybos sistemą;

2.2.4. atlieka pagal kompetenciją rengiamų standartų, techninių sąlygų ir kitų normatyvinių aktų ekspertizę;

2.2.4. rengia:

2.2.4.1. pagal kompetenciją laboratorinių tyrimų įkainių, normatyvų ir normų projektus;

2.2.4.2. viešųjų pirkimų dokumentų projektus;

2.3. atlieka ekspertų paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka;

2.4. diegia standartines laboratorinių tyrimų metodikas ir naujus laboratorinių tyrimų metodus;

2.5. stiprina materialinę bazę įsigyjant reikiamą aparatūrą, įrangą ir darbo priemones;

2.6. teisės aktų nustatyta tvarka saugo ištirtus mėginius ir jų laboratorinių tyrimų dokumentus;

2.7. prižiūri ir nuolat gerina kokybės vadybos sistemą.

  1. Skyrius atlieka ir šias funkcijas:

3.1. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai Europos Sąjungos institucijų ir jų darbo organų veikloje, dalyvauja tarpžinybinėse ir tarptautinėse komisijose, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose;

3.2. organizuoja mokymus Lietuvos ir užsienio šalių specialistams rizikos vertinimo, laboratorinio darbo kokybės valdymo bei laboratorinių tyrimų srityse;

3.3. rengia mokslines publikacijas ir pranešimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos klausimais;

3.4. rengia pagal kompetenciją Tarnybos direktoriaus įsakymų projektus;

3.5. atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Tarnybos direktoriaus įsakymais pavestas vykdyti funkcijas.

KOKYBĖS VADYBOS SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS
4. Skyrius, siekdamas užtikrinti rezultatyvų kokybės vadybos sistemos veikimą Institute, vykdo kokybės vadybos sistemos diegimą, rengia, atnaujina ir pildo Kokybės vadovą bei kontroliuoja Kokybės vadovo reikalavimų laikymąsi. Tuo tikslu Skyrius:
4.1. užtikrina:
4.1.1. kad kokybės vadybos sistema atitinkanti specifinius Instituto poreikius, būtų sukurta ir įgyvendinta bei palaikoma pagal LST EN ISO/IEC 17025 ir LST EN ISO 9001 standartų reikalavimus;
4.1.2. kokybės vadybos sistemos plėtimą ir nuolatinį jos gerinimą Institute;
4.1.3. nuolatinį sugebėjimą dirbti ir, esant būtinybei, laiku priimti tinkamus sprendimus ir pakeitimus, sistemingai tikrinant kokybės vadybos sistemos veikimą;
4.1.4. neatitikčių, rastų vidinių ir išorinių kokybės auditų metu, savalaikį ir rezultatyvų pašalinimą, palaikant ryšį su Instituto ir išorinių organizacijų auditoriais;
4.2. rengia:
4.2.1. vidinių kokybės auditų programą ir kontroliuoja jos vykdymą;
4.2.2. kokybės vadybos sistemos veikimo ataskaitą ir pateikia ją vadovybės vertinamajai analizei;
4.2.3. kokybės sistemos gerinimo planus;
4.2.4. darbuotojus veiklai, susijusiai su kokybės vadybos sistema ir organizuoja tolimesnius mokymus;
4.2.5. kokybės vadybos sistemos veikimo analizę ir kontroliuoja kokybės užtikrinimo priemonių naudojimą Institute;
4.2.6. mokymus kokybės vadybos sistemos diegimo ir priežiūros klausimais bei dalyvauja juose;
4.2.7. viešųjų pirkimų dokumentų projektus;
4.3. koordinuoja:
4.3.1. Kokybės vadovo ir susijusių dokumentų rengimą, tvarkymą ir paskirstymą Institute;
4.3.2. Instituto pasiruošimo akreditacijai darbus;
4.4. tvarko:
4.4.1. pagrindinį galiojančių kokybės vadybos sistemos dokumentų sąrašą;
4.4.2. neatitikčių, korekcinių ir prevencinių veiksmų, auditų dokumentaciją;
4.5. dalyvauja:
4.5.1. skundų nagrinėjime bei prižiūri skundų nagrinėjimo procedūras ir jų dokumentaciją;
4.5.2. korekcinių veiksmų aptarime bei kontroliuoja jų savalaikį atlikimą;
4.6. įgyvendina ir dokumentuoja visas kokybės vadybos sistemos veikimo užtikrinimo priemones;
4.7. periodiškai teikia Instituto direktoriui ataskaitas apie kokybės vadybos sistemos veikimą ir siūlo priemones kokybės vadybos sistemai gerinti;
4.8. atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Instituto direktoriaus įsakymais pavestas vykdyti funkcijas.

MAISTO RIZIKOS SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS
1. Skyrius, siekdamas užtikrinti mokslinės informacijos ir mokslinės bei techninės paramos teikimą maisto saugos srityje:
1.1. vykdo:
1.1.1. maisto rizikos vertinimą:
1.1.1.1. cheminių teršalų maisto produktuose rizikos vertinimą;
1.1.1.2. maisto mikrobiologinio užterštumo rizikos vertinimą;
1.1.1.3. su maistu plintančių pavojingų žmonėms ir gyvūnams ligų sukėlėjų epidemiologinę analizę;
1.1.1.4. maisto produktų juslinio užterštumo rizikos vertinimą;
1.1.1.5. maisto produktų užterštų radionuklidais rizikos vertinimą;
1.1.2. maisto priedų ir papildų bei naujų maisto produktų rizikos (saugumo) vertinimą;
1.1.3. genetiškai modifikuotų organizmų ir jų produktų rizikos (saugumo) vertinimą;
1.1.4. maisto produktų gamybos technologijų įtakos maisto saugai rizikos vertinimą;
1.2. kaupia, sistemina ir analizuoja:
1.2.1. valstybinės maisto kontrolės bei stebėsenos duomenis,
1.2.2. mokslinių tiriamųjų darbų maisto saugos srityje duomenis bei kitą maisto saugos rizikos vertinimui aktualią informaciją;
1.3. inicijuoja ir koordinuoja mokslinius tiriamuosius darbus maisto saugos vertinimo srityje;
1.4. pagal kompetenciją teikia Institutui:
1.4.1. mokslinę informaciją maisto rizikos vertinimo klausimais;
1.4.2. maisto rizikos vertinimo mokslinę nuomonę;
1.4.3. techninę pagalbą rengiant:
1.4.3.1. teisės aktų projektus, reglamentuojančius maisto kontrolę;
1.4.3.2. metinius maisto kontrolės ir stebėsenos planus;
2. Skyrius, siekdamas užtikrinti Departamento bendradarbiavimą rizikos vertinimo srityje bei ryšių su visuomene palaikymą:
2.1. pagal kompetenciją bendradarbiauja su šalies ir užsienio kompetentingomis institucijomis ir mokslo bei mokymo įstaigomis;
2.3. inicijuoja nacionalinių ir tarptautinių mokslinių tiriamųjų darbų maisto rizikos vertinimo srityje projektų rengimą, dalyvauja juos įgyvendinant.
3. Pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai (Tarnybai) Europos Sąjungos institucijų darbo grupių ir komitetų veikloje, dalyvauja tarpžinybinėse ir tarptautinėse komisijose, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose.
4. Rengia:
4.1. ir dalyvauja šalies ir tarptautinėse konferencijose, seminaruose bei mokymuose maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo klausimais;
4.2. viešųjų pirkimų dokumentų projektus;
5. Atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Instituto direktoriaus įsakymais pavestas vykdyti funkcijas.

MĖGINIŲ INFORMACIJOS SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

1. Skyrius, siekdamas užtikrinti klientams (užsakovams) kokybiškas maisto ir nemaisto mėginių priėmimo bei protokolų rengimo bei perdavimo klientams (užsakovams) paslaugas:
1.1. vykdo:
1.1.1. gautų mėginių fizinį sutikrinimą su pateiktais dokumentais, esant neatitikimams pildo Mėginio pristatymo neatitikties aktą, mėginių grąžinimą užsakovams;
1.1.2. mėginių kodavimą;
1.1.3. mėginių registravimą LIMSo sistemoje;
1.1.4. koduotų mėginių, pagal prašomus nustatyti rodiklius, perdavimą atitinkamiems skyriams (cheminių, mikrobiologinių, juslinių, radiologinių, molekulinės biologijos ir genetinės modifikacijos tyrimų) iš maisto mėginių priėmimo patalpos ir (virusologinių, bakteriologinių, serologinių, patologinių anatominių ir histologinių tyrimų) iš ne maisto mėginių priėmimo patalpų;
1.1.5. gavus tyrimų rezultatus, sutinkamai Instituto Kokybės vadybos sitemos dokumentams, tyrimų protokolų formavimą, spausdinimą, pateikimą atitinkamų skyrių vedėjams, pasirašytų tyrimų protokolų antspaudavimą;
1.1.6. savalaikį kokybišką tyrimų protokolų registravimą ir perdavimą (faksu, e-paštu, paštu, asmeniškai) klientams (užsakovams).
2. Rengia:
2.1. Skyriuje Kokybės vadybos sistemos reikalavimus atitinkančius dokumentus reglamentuojančius mėginių priėmimą, protokolų formavimą ir perdavimą klientams (užsakovams);
2.2. Skyriaus techninio aprūpinimo ir darbo tobulinimo planus, siūlo Instituto administracijai šių planų įgyvendinimo būdus;
2.3. viešųjų pirkimų dokumentų projektus.
3. Kaupia, sistemina ir analizuoja teisinę ir technologinę dokumentaciją bei informaciją, reikalingą Skyriaus darbui.
4. Teikia informaciją klientams (užsakovams), apie jų pateiktų mėginių, tyrimų eigą.
5. Atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Instituto direktoriaus įsakymais pavestas vykdyti funkcijas.

PANEVĖŽIO TERITORINIO SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS
1. Skyriaus tikslai – vykdyti teisės aktuose numatytas nacionalinės referentinės laboratorijos funkcijas, laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos bei kokybės, taip pat veterinarijos srityse.
2. Skyrius, įgyvendindamas 5 punkte nurodytus tikslus, atlieka šias funkcijas:
2.1. maisto, geriamojo vandens ir pašarų saugos ir kokybės bei gyvūnų sveikatos ir gerovės priežiūros, stebėsenos ir kontrolės srityse:
2.1.1. atlieka:
2.1.1.1. gyvūnų mėginių bakteriologinius, parazitologinius, patologinius anatominius, virusologinius, serologinius tyrimus, siekdamas įvertinti gyvūnų sveikatą ir užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų priežiūros, likvidavimo, kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimą;
2.1.1.2. gyvūnų, maisto, geriamojo vandens ir pašarų bei jų priedų mėginių fizikinius, cheminius ir toksikologinius, mikrobiologinius, radiologinius, juslinius, ir kitus tyrimus, reikalingus valstybinei kontrolei vykdyti;
2.1.1.3. gyvūnų, maisto ir pašarų bei jų priedų mėginių fizikinius, cheminius, mikrobiologinius, parazitologinius, radiologinius, juslinius, mikroorganizmų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, ir kitus tyrimus fizinių ir juridinių asmenų prašymu teisės aktų nustatyta tvarka;
2.1.1.4. medžiagų liekanų gyvūnuose, maisto produktuose, pašaruose ir vandenyje tyrimus;
2.1.1.5. laboratorinių tyrimų rezultatų analizę;
2.1.1.6. maisto produktų ir jų žaliavų mėginių laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimą;
2.2 maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos nacionalinės referentinės laboratorijos srityje:
2.2.1 bendradarbiauja su Europos Sąjungos centrinėmis ir valstybių narių nacionalinėmis referentinėmis laboratorijomis;
2.2.2. dalyvauja tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose tyrimuose;
2.2.3. teikia:
2.2.3.1. mokslinę ir techninę pagalbą ūkio subjektų laboratorijoms;
2.2.3.2. mokslinę ir techninę pagalbą ūkio subjektų laboratorijoms diegiant kokybės vadybos sistemą;
2.2.4. atlieka pagal kompetenciją rengiamų standartų, techninių sąlygų ir kitų normatyvinių aktų ekspertizę;
2.2.4. rengia:
2.2.4.1. pagal kompetenciją laboratorinių tyrimų įkainių, normatyvų ir normų projektus;
2.2.4.2. viešųjų pirkimų dokumentų projektus;
2.3. atlieka ekspertų paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka;
2.4. diegia standartines laboratorinių tyrimų metodikas ir naujus laboratorinių tyrimų metodus;
2.5. stiprina materialinę bazę įsigyjant reikiamą aparatūrą, įrangą ir darbo priemones;
2.6. teisės aktų nustatyta tvarka saugo ištirtus mėginius ir jų laboratorinių tyrimų dokumentus;
2.7. prižiūri ir nuolat gerina kokybės vadybos sistemą.
3. Skyrius atlieka ir šias funkcijas:
3.1. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai Europos Sąjungos institucijų ir jų darbo organų veikloje, dalyvauja tarpžinybinėse ir tarptautinėse komisijose, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose;
3.2. organizuoja mokymus Lietuvos ir užsienio šalių specialistams rizikos vertinimo, laboratorinio darbo kokybės valdymo bei laboratorinių tyrimų srityse;
3.3. rengia mokslines publikacijas ir pranešimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos klausimais;
3.4. rengia pagal kompetenciją Tarnybos direktoriaus įsakymų projektus;
3.5. atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Tarnybos direktoriaus įsakymais pavestas vykdyti funkcijas.

ŠIAULIŲ TERITORINIO SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS
1. Skyriaus tikslai – vykdyti teisės aktuose numatytas nacionalinės referentinės laboratorijos funkcijas, laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos bei kokybės, taip pat veterinarijos srityse.
2. Skyrius, įgyvendindamas 5 punkte nurodytus tikslus, atlieka šias funkcijas:
2.1. maisto, geriamojo vandens ir pašarų saugos ir kokybės bei gyvūnų sveikatos ir gerovės priežiūros, stebėsenos ir kontrolės srityse:
2.1.1. atlieka:
2.1.1.1. gyvūnų mėginių bakteriologinius, parazitologinius, patologinius anatominius, virusologinius, serologinius tyrimus, siekdamas įvertinti gyvūnų sveikatą ir užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų priežiūros, likvidavimo, kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimą;
2.1.1.2. gyvūnų, maisto, geriamojo vandens ir pašarų bei jų priedų mėginių fizikinius, cheminius ir toksikologinius, mikrobiologinius, radiologinius, juslinius, ir kitus tyrimus, reikalingus valstybinei kontrolei vykdyti;
2.1.1.3. gyvūnų, maisto ir pašarų bei jų priedų mėginių fizikinius, cheminius, mikrobiologinius, parazitologinius, radiologinius, juslinius, mikroorganizmų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, ir kitus tyrimus fizinių ir juridinių asmenų prašymu teisės aktų nustatyta tvarka;
2.1.1.4. medžiagų liekanų gyvūnuose, maisto produktuose, pašaruose ir vandenyje tyrimus;
2.1.1.5. laboratorinių tyrimų rezultatų analizę;
2.1.1.6. maisto produktų ir jų žaliavų mėginių laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimą;
2.2 maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos nacionalinės referentinės laboratorijos srityje:
2.2.1 bendradarbiauja su Europos Sąjungos centrinėmis ir valstybių narių nacionalinėmis referentinėmis laboratorijomis;
2.2.2. dalyvauja tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose tyrimuose;
2.2.3. teikia:
2.2.3.1. mokslinę ir techninę pagalbą ūkio subjektų laboratorijoms;
2.2.3.2. mokslinę ir techninę pagalbą ūkio subjektų laboratorijoms diegiant kokybės vadybos sistemą;
2.2.4. atlieka pagal kompetenciją rengiamų standartų, techninių sąlygų ir kitų normatyvinių aktų ekspertizę;
2.2.4. rengia:
2.2.4.1. pagal kompetenciją laboratorinių tyrimų įkainių, normatyvų ir normų projektus;
2.2.4.2. viešųjų pirkimų dokumentų projektus;
2.3. atlieka ekspertų paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka;
2.4. diegia standartines laboratorinių tyrimų metodikas ir naujus laboratorinių tyrimų metodus;
2.5. stiprina materialinę bazę įsigyjant reikiamą aparatūrą, įrangą ir darbo priemones;
2.6. teisės aktų nustatyta tvarka saugo ištirtus mėginius ir jų laboratorinių tyrimų dokumentus;
2.7. prižiūri ir nuolat gerina kokybės vadybos sistemą.
3. Skyrius atlieka ir šias funkcijas:
3.1. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai Europos Sąjungos institucijų ir jų darbo organų veikloje, dalyvauja tarpžinybinėse ir tarptautinėse komisijose, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose;
3.2. organizuoja mokymus Lietuvos ir užsienio šalių specialistams rizikos vertinimo, laboratorinio darbo kokybės valdymo bei laboratorinių tyrimų srityse;
3.3. rengia mokslines publikacijas ir pranešimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos klausimais;
3.4. rengia pagal kompetenciją Tarnybos direktoriaus įsakymų projektus;
3.5. atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Tarnybos direktoriaus įsakymais pavestas vykdyti funkcijas.

TEISĖS IR PERSONALO SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

1. Skyrius, siekdamas užtikrinti Instituto teisinį reguliavimą:
1.1. rengia:
1.1.1. pagal kompetenciją teisės aktų ir kitų dokumentų projektus;
1.1.2. sutarčių projektus ir kontroliuoja sutarčių vykdymą, dalyvauja ginčų sprendimo dėl netinkamo sutarčių vykdymo procese; vertina ir teikia pasiūlymus dėl Instituto struktūrinių padalinių parengtų sutarčių projektų;
1.2. atlieka teisinę ekspertizę, ar Instituto struktūrinių padalinių parengti teisės aktų projektai atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus ir teisės aktų rengimo reikalavimus bei teikia išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl parengtų teisės aktų projektų;
1.3. teikia išvadas ir pasiūlymus Instituto vadovybei, Instituto struktūriniams padaliniams dėl įstatymų, nutarimų, įsakymų, kitų teisės aktų ir sutarčių teisės taikymo normų turiniui atskleisti;
1.4. teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja viešųjų pirkimų organizavimo procedūrose;
1.5. atstovauja Institutui teismuose, kitose institucijose ir įstaigose;
1.6. inicijuoja ir (ar) vykdo priimtus sprendimus, atlieka išankstinę, einamąją ir paskesniąją
finansų kontrolę kuruojamoje srityje;
1.7. konsultuoja teisės klausimais Instituto tarnautojus ir darbuotojus (toliau – tarnautojai), jiems vykdant tarnybines pareigas;
1.8. pagal kompetenciją kaupia informaciją apie Instituto suteiktų paslaugų įmonių įsiskolinimą bei bankrutuojančių įmonių bankroto bylų eigą; vykdo skolų išieškojimą;
1.9. renka informaciją apie teisės aktų kaitą Institutui priskirtoje veiklos srityje, informuoja Instituto vadovybę, struktūrinių padalinių vadovus ir kitus tarnautojus apie aktualius teisės aktų pakeitimus.
2. Skyrius, siekdamas užtikrinti ir formuoti Instituto žmogiškųjų išteklių politiką:
2.1. atsižvelgdamas į Instituto veiklos tikslus, teikia Instituto direktoriui siūlymus dėl žmogiškųjų išteklių poreikio ir efektyvaus panaudojimo;
2.2. atlieka kartu su kitais Instituto struktūriniais padaliniais Instituto struktūrinių padalinių funkcijų ir (ar) Instituto pareigybių analizę ir pagal savo kompetenciją teikia Instituto direktoriui siūlymus dėl tarnybos ar darbo organizavimo tobulinimo atsižvelgiant į Institutui nustatytus veiklos tikslus;
2.3. padeda:
2.3.1. personalui įgyvendinti teisę į karjerą Institute;
2.3.2. Instituto direktoriui kontroliuoti, kaip asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas;
2.3.3. Instituto direktoriui formuoti Instituto personalo mokymo prioritetus, sudaro Instituto personalo metinius mokymo planus, organizuoja jų įgyvendinimą, atlieka kitas su žmogiškųjų išteklių plėtros organizavimu susijusias funkcijas;
2.4. rengia personalo pareigybių sąrašus, konsultuoja Instituto struktūrinių padalinių vadovus pareigybių aprašymų rengimo klausimais, teikia jiems siūlymus dėl pareigybių aprašymų keitimo ir papildymo;
2.5. organizuoja:
2.5.1. personalo priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų;
2.5.2. Instituto valstybės tarnautojų tarnybinės ir darbuotojų veiklos vertinimą;
2.5.3. atostogų suteikimą personalui;
2. Skyrius atlieka ir šias funkcijas:
2.1. pagal kompetenciją dalyvauja pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose;
2.2. kaupia, sistemina, analizuoja teisinę ir kitą dokumentaciją bei informaciją, reikalingą Skyriaus darbui;
2.3. pagal kompetenciją vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas ir Instituto vadovybės pavedimus.

VETERINARIJOS RIZIKOS VERTINIMO SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

1. Skyrius, teikdamas mokslinę ir techninę pagalbą gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės, gyvūninių produktų saugos, maisto saugos, susijusios su medžiagų liekanų stebėsena gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose, ir pašarų saugos klausimais, atlieka šias funkcijas:
1.1. vykdo:
1.1.1. gyvūnų ligų epidemiologinę analizę,
1.1.2. infekcinių ligų sukėlėjų, pavojingų tiek žmonėms, tiek gyvūnams, epidemiologinę analizę,
1.1.3. rizikos gyvūnų gerovei vertinimą;
1.1.4. pašarų saugumo vertinimą:
1.1.4.1. nepageidaujamų medžiagų pašaruose rizikos vertinimą,
1.1.4.2. pašarų mikrobiologinės taršos rizikos vertinimą,
1.1.4.3. genetiškai modifikuotų pašarų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimą,
1.1.4.4. pašarų priedų vertinimą,
1.1.4.5. pašarų gamybos technologijų įtakos pašarų saugai vertinimą,
1.1.4.6. gyvūnų mitybos vertinimą;
1.1.4.7. šalutinių gyvūninių produktų, skirtų gyvūnų mitybai, rizikos vertinimą;
1.1.5. gyvūninių produktų (spermos, kiaušialąsčių ir embrionų) rizikos vertinimą;
1.2. rengia:
1.2.1. medžiagų liekanų gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose stebėsenos plano projektą;
1.2.2. pašarų stebėsenos plano projektą;
1.2.3. teisės aktų projektus;
1.2.4. mokslines nuomones;
1.2.5. techninius dokumentus ir ataskaitas;
1.2.6. Lietuvos pozicijos projektus gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir pašarų saugos klausimais;
1.2.7. nacionalinius ir tarptautinius techninius ir mokslinius projektus gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir pašarų saugos srityse bei juose vykdo;
1.2.8. viešųjų pirkimų dokumentų projektus;
1.3. kaupia, sistemina ir analizuoja:
1.3.1. gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės bei valstybinės pašarų kontrolės ir stebėsenos duomenis;
1.3.2. mokslinę informaciją gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir pašarų saugos klausimais;
1.4. pagal kompetenciją bendradarbiauja su šalies ir užsienio kompetentingomis, rizikos vertinimo ir mokslo institucijomis;
1.5. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai Europos Sąjungos institucijų darbo grupių ir komitetų veikloje;
1.6. pagal kompetenciją dalyvauja šalies ir tarptautinėse komisijose, komitetuose, darbo grupėse, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose;
1.7. pagal kompetenciją organizuoja konferencijas, seminarus, mokymus;
1.8. atlieka kitas Instituto direktoriaus įsakymais pavestas vykdyti funkcijas.

VETERINARINIŲ VAISTŲ IR BIOCIDŲ SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

4. Skyrius, teikdamas mokslinę ir techninę pagalbą veterinarinių vaistų ir veterinarinės paskirties biocidų vertinimo klausimais, vykdo šias funkcijas:
1.1. atlieka:
1.1.1. veterinarinių vaistų kokybės, saugumo ir efektyvumo vertinimą;
1.1.2. veterinarinės paskirties biocidų kokybės, saugumo ir efektyvumo vertinimą;
1.1.3. veterinarinių vaistų saugumo periodinių ataskaitų (PVVSA) vertinimą;
1.2. teikia:
1.2.1. vertinimo išvadas ir pasiūlymus Tarnybai dėl:
1.2.1.1. veterinarinių vaistų registravimo, perregistravimo ir sąrankų duomenų keitimų;
1.2.1.2. veterinarinės paskirties biocidų autorizavimo ar registravimo, autorizacijos ar registracijos atnaujinimo ir sąrankų duomenų keitimų;
1.2.1.3. Lietuvos Respublikoje neregistruotų veterinarinių vaistų įvežimo ir naudojimo;
1.2.2. mokslinę ir techninę pagalbą Tarnybai veterinarinių vaistų ir veterinarinės paskirties biocidų klausimais;
1.2.3. informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms institucijoms ir įstaigoms bei visuomenei Skyriaus kompetencijos klausimais;
1.3. rengia:
1.3.1. pagal kompetenciją Tarnybos direktoriaus įsakymų projektus;
1.3.2. veterinarinių vaistų ir veterinarinės paskirties biocidų autorizacijos ir (ar) registracijos liudijimus;
1.3.3. viešųjų pirkimų dokumentų projektus;
1.4. tvarko Lietuvos Respublikos veterinarinių vaistų registrą ir autorizuotų veterinarinės paskirties biocidų sąrašą;
1.5. kaupia, sistemina ir analizuoja teisinę ir mokslinę dokumentaciją ir informaciją, reikalingą Skyriaus veiklai;
1.6. pagal kompetenciją bendradarbiauja su šalies ir užsienio kompetentingomis institucijomis ir mokslo bei mokymo įstaigomis;
1.7. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai Europos Sąjungos institucijų darbo grupių ir komitetų veikloje, dalyvauja tarpžinybinėse ir tarptautinėse komisijose, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose;
1.8. rengia ir dalyvauja šalies ir tarptautinėse konferencijose, seminaruose bei mokymuose veterinarinių vaistų ir veterinarinės paskirties biocidų klausimais;
1.9. atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Instituto direktoriaus įsakymais pavestas vykdyti funkcijas.

TELŠIŲ TERITORINIO SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

1. Skyriaus tikslai – vykdyti teisės aktuose numatytas nacionalinės referentinės laboratorijos funkcijas, laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos bei kokybės, taip pat veterinarijos srityse.
2. Skyrius, įgyvendindamas 5 punkte nurodytus tikslus, atlieka šias funkcijas:
2.1. maisto, geriamojo vandens ir pašarų saugos ir kokybės bei gyvūnų sveikatos ir gerovės priežiūros, stebėsenos ir kontrolės srityse:
2.1.1. atlieka:
2.1.1.1. gyvūnų mėginių bakteriologinius, parazitologinius, patologinius anatominius, virusologinius, serologinius tyrimus, siekdamas įvertinti gyvūnų sveikatą ir užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų priežiūros, likvidavimo, kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimą;
2.1.1.2. gyvūnų, maisto, geriamojo vandens ir pašarų bei jų priedų mėginių fizikinius, cheminius ir toksikologinius, mikrobiologinius, juslinius, ir kitus tyrimus, reikalingus valstybinei kontrolei vykdyti;
2.1.1.3. gyvūnų, maisto ir pašarų bei jų priedų mėginių fizikinius, cheminius, mikrobiologinius, parazitologinius, juslinius, mikroorganizmų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, ir kitus tyrimus fizinių ir juridinių asmenų prašymu teisės aktų nustatyta tvarka;
2.1.1.4. laboratorinių tyrimų rezultatų analizę;
2.1.1.5. maisto produktų ir jų žaliavų mėginių laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimą;
2.2 maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos nacionalinės referentinės laboratorijos srityje:
2.2.1 pagal kompetenciją bendradarbiauja su Europos Sąjungos centrinėmis ir valstybių narių nacionalinėmis referentinėmis laboratorijomis;
2.2.2. dalyvauja tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose tyrimuose;
2.2.3. teikia:
2.2.3.1. mokslinę ir techninę pagalbą ūkio subjektų laboratorijoms;
2.2.3.2. mokslinę ir techninę pagalbą ūkio subjektų laboratorijoms diegiant kokybės vadybos sistemą;
2.2.4. atlieka pagal kompetenciją rengiamų standartų, techninių sąlygų ir kitų normatyvinių aktų ekspertizę;
2.2.4. rengia:
2.2.4.1. pagal kompetenciją laboratorinių tyrimų įkainių, normatyvų ir normų projektus;
2.2.4.2. viešųjų pirkimų dokumentų projektus;
2.3. atlieka ekspertų paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka;
2.4. diegia standartines laboratorinių tyrimų metodikas ir naujus laboratorinių tyrimų metodus;
2.5. stiprina materialinę bazę įsigyjant reikiamą aparatūrą, įrangą ir darbo priemones;
2.6. teisės aktų nustatyta tvarka saugo ištirtus mėginius ir jų laboratorinių tyrimų dokumentus;
2.7. prižiūri ir nuolat gerina kokybės vadybos sistemą.
3. Skyrius atlieka ir šias funkcijas:
3.1. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai Europos Sąjungos institucijų ir jų darbo organų veikloje, dalyvauja tarpžinybinėse ir tarptautinėse komisijose, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose;
3.2. organizuoja mokymus Lietuvos ir užsienio šalių specialistams rizikos vertinimo, laboratorinio darbo kokybės valdymo bei laboratorinių tyrimų srityse;
3.3. rengia mokslines publikacijas ir pranešimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos klausimais;
3.4. rengia pagal kompetenciją Tarnybos direktoriaus įsakymų projektus;
3.5. atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Tarnybos direktoriaus įsakymais pavestas vykdyti funkcijas.

FUNKCIJOS
1. Rengia konkrečių viešųjų pirkimų dokumentus arba prireikus koordinuoja konkrečių viešųjų pirkimų dokumentų rengimą.
2. Rengia informacinių technologijų vystymo planus, strategijas ir kitus dokumentus arba prireikus koordinuoja informacinių technologijų vystymo planų, strategijų ir kitų dokumentų rengimą.
3. Koordinuoja Institute eksploatuojamų kompiuterizuotų darbo vietų racionalų paskirstymą, įvertina darbuotojų kompiuterinio darbo sąlygas, teikia konsultacijas Instituto darbuotojams informacinių sistemų ir kompiuterizavimo klausimais ir ieško būdų jas gerinti bei modernizuoti.
4. Organizuoja Instituto naudojamų standartų, metodikų ir kitų norminių aktų saugojimą Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka, seka jų pasikeitimus bei informuoja Instituto struktūrinius padalinius.
5. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ar pagal kompetenciją kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
6. Užtikrina kokybės vadybos sistemos įgyvendinimą, priežiūrą ir tobulinimą struktūriniame padalinyje vadovaujantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimais.
7. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – gamybos inžinerija;
1.3. studijų kryptis – ekonomika;
1.4. studijų kryptis – informatika;
1.5. studijų kryptis – informacijos sistemos;
arba:
1.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.7. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
15. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
15.1. kalba – anglų ir rusų;
15.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
16. Atitikimas kitiems reikalavimams:
16.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.
16.2. išmanyti kibernetinio saugumo pagrindus.

FUNKCIJOS
1. Konsultuoja priskirtos srities klausimais.
2. Apdoroja su stebėsena ir (ar) analize susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą.
3. Rengia ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus arba prireikus koordinuoja ataskaitų, išvadų ir kitų dokumentų rengimą.
4. Rengia ir teikia pasiūlymus su stebėsena ir (ar) analize susijusiais klausimais.
5. Apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą.
6. Rengia ir teikia pasiūlymus su sprendimų įgyvendinimu susijusiais klausimais.
7. Analizuoja naujus laboratorinių tyrimų metodus.
8. Atlieka laboratorinių tyrimų duomenų analizę.
9. Užtikrina kokybės vadybos sistemos įgyvendinimą, priežiūrą ir tobulinimą struktūriniame padalinyje vadovaujantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimais.
10. Pavaduoja skyriaus vedėją jam nesant ir pagal kompetenciją kitą įstaigos valstybės tarnautoją.
11. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – gyvulininkystė;
1.3. studijų kryptis – veterinarija;
arba:
1.4. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.5. darbo patirtis – laboratorinio darbo patirtis ;
1.6. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 2 metai.
2. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai:
2.1. kalba – anglų arba rusų;
2.2. kalbos mokėjimo lygis – B1.
3. Atitikimas kitiems reikalavimams:
3.1. gebėti dirbti su kompiuterinėmis programomis.