Pasaulinė pasiutligės diena – tai pasaulinio masto akcija, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šios žmonėms ir gyvūnams pavojingos ligos grėsmę ir galimybes jos išvengti, teikti informaciją apie pasiutligės pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai bei apsaugos nuo šio susirgimo priemones. Pasaulinės pasiutligės dienos minėjimas yra tarptautinė kampanija, kurią koordinuoja pelno nesiekianti organizacija Pasiutligės kontrolės pasaulinis aljansas. Šios dienos minėjimą palaiko Jungtinių tautų organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, Pasaulio veterinarijos asociacija ir kitos tarptautinės organizacijos. Pasaulinė pasiutligės diena minima kasmet rugsėjo 28 dieną. Tai yra Luiso Pastero, kuris pirmasis su bendraautoriais sukūrė vakciną nuo pasiutligės, mirties minėjimo diena.
Pasiutligė (rabies, lyssa, hydrophobia) – infekcinė liga, kuria serga tiek žmonės, tiek gyvūnai. Ligą sukelia neurotropinis virusas, priklausantis Lyssavirus genties Rhabdoviridae šeimai. Tai RNR turintis virusas, kurio daugiausia randama sergančių žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų galvos smegenyse, daug – stuburo smegenyse, seilių liaukose, seilėse. Šia liga užsikrečiama kai pasiutęs gyvūnas įkanda žmogui ar kitam gyvūnui, ar apseilėja sužalotą odą. Pasiutligės rezervuaru gamtoje yra laukiniai gyvūnai, platinantys pasiutligės virusą. Pasiutligė nustatoma 150 pasaulio šalių. Kasmet nuo pasiutligės miršta apie 55000 pasaulio gyventojų. 40 proc. sergančiųjų pasiutlige sudaro jaunesni kaip 15 metų vaikai. 99 proc. nuo pasiutligės mirusių žmonių šia liga užsikrečia įkandus pasiutlige sergantiems šunims. Nuo pasiutligės žmogų ar gyvūną apsaugoti gali tik vakcina.
Gyvūnams pasiutligės inkubacinis periodas yra nuo 2–3 savaičių iki 1–2 mėnesių, rečiau – iki 3 metų. Sergantys gyvūnai 3–5 ligos dieną nugaišta. Visų rūšių gyvūnams būdingas požymis – pakitęs elgesys. Geriausiai ištirta šunų pasiutligė. Skiriamos dvi ligos formos: šėlstamoji ir ramioji, arba paralyžinė. Ligos eigai būdingos trys stadijos: prodrominė, sujaudinimo ir paralyžiaus. Šėlstamosios formos prodrominė stadija trunka 1–2 paras (šuo neėda, slepiasi, nuolat laižo įkandimo vietą), sujaudinimas –2–3 paras (šuo visus puola, graužia ir ryja įvairius daiktus, blaškosi, užkimsta balsas, gausiai seilėjasi, atsiranda vandens baimė). Ramios formos atveju sujaudinimo nebūna. Paralyžiaus stadijoje sutrinka kramtymas ir rijimas. Galimos atipinės pasiutligės formos. Pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai, praranda savisaugą, atbėga į kiemus, užpuola žmones, naminius gyvūnus. Naminiai gyvūnai tampa agresyvūs, bėga iš namų. Ligos pradžioje šunys būna apatiški, neėda, negeria. Vėliau ima blaškytis, loja užkimę, nenuryja vandens, ėda neėdamus daiktus, 2–3 dieną atsiranda paralyžius, nukamba apatinė lūpa, seilėjasi, sunkiai keliasi ir gaišta. Susirgę galvijai nustoja ėdę, panašu lyg būtų paspringę, iš snukio teka seilės, mykia. Pasiutligės virusas labai jautrus išdžiūvimui, dezinfekcinėms medžiagoms, dėl šios priežasties viruso plitimas per išorinės aplinkos objektus mažai tikėtinas.
Norint apsisaugiti nuo pasiutligės žmonėms reikėtų vengti kontaktų su laukinias ar nežinomais valkataujančiais keisto elgesio gyvūnais. Įtartinai besielgiančius ar įtariamus sergant pasiutlige gyvūnus būtina izoliuoti. Gyvūnui įkandus, svarbu tinkamai sutvarkyti žaizdą. Jei kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizdą reikia apie 5 minutes plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti, akis, nosį ar burną, patekus seilėms, plauti tekančiu vandeniu ir kuo skubiau kreiptis į medikus. Įkandus pasiutlige sergančiam gyvūnui ar kitokiais būdais užsikrėtus pasiutligės virusu, liga pasireiškia ne iš karto. Priklausomai nuo įkandimo vietos, šiai infekcijai yra būdingas 12 dienų – kelių mėnesių trukmės inkubacinis periodas (tai – laikotarpis nuo ligos sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo). Kuo užkrato patekimo vieta yra arčiau galvos, tuo šis periodas yra trumpesnis ir atvirkščiai. Taip pat pirmųjų ligos simptomų pasireiškimas priklauso ir nuo į žaizdą patekusio užkrato kiekio, žaizdos gylio, įkandimo vietos įnervavimo ypatumų bei apkandžiotojo asmens imuninės sistemos. Ankstyvieji pasiutligės požymiai žmonėms yra nespecifiniai: karščiavimas, drebulys, galvos skausmas, bendri negalavimai. Kai liga ima progresuoti atsiranda neurologiniai simptomai: nerimas, baimė, nemiga, sumišimas, dalinis paralyžius, haliucinacijos, seilėtekis, pasunkėjęs rijimas, agresija. Mirtis paprastai įvyksta po kelių dienų nuo simptomų atsiradimo. Pasirodžius pirmiesiems pasiutligės požymiams, medikai pagelbėti negali – žmogus miršta. Vienintelis ir efektyviausias apsisaugojimo būdas nuo pasiutligės, apkandžiojus sergančiam ar nežinomam gyvūnui, yra skiepai.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atlieka pasiutligės rizikos vertinimą, ligos epidemiologinius tyrimus bei gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumo tyrimus, siekiant likviduoti ir kontroliuoti pasiutligę Lietuvoje. Gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės – pagrindinė prevencijos priemonė. Visi naminių gyvūnėlių savininkai vieną kartą per metus turėtų profilaktiškai paskiepyti savo augintinius. Ši prevencijos priemonė padėjo ženkliai sumažinti naujų pasiutligės atvejų. Kasmet mažėja ir gyvūnų pasiutligės atvejų. 2009 m. Lietuvoje buvo nustatyti 63 pasiutligės atvejai, 2010 m. – 33 atvejai, 2011 m. – 14 atvejų, 2012 m. – 5 atvejai, 2013 m. (rugsėjo 1 d. duomenys) – 1 atvejis. 2013 metais pasiutligės paplitimas Lietuvoje buvo mažiausias per paskutinius ketverius metus – 0,33 proc., 2012 metais pasiutligės paplitimas buvo 0,88 proc., 2011 metais – 1,6 proc., 2010 metais – 2,8 proc., 2009 metais – 5,6 proc.
Nuo 2006 metų pradėta ir toliau tęsiama laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės naudojant jaukus, sumažino pasiutligės paplitimą Lietuvoje iki minimumo. Tyrimai rodo, kad laukinių gyvūnų pasiutligės likvidavimo priemonės yra efektyvios. 2012 m. tiriant kraują buvo nustatyta 50,69 proc., o 2011 m. – 46,77 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų.
Vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumo kontrolei, jaukuose su vakcina nuo pasiutligės naudojamas žymeklis tetraciklinas, kuris gyvūnui suėdus jauką atsideda kauliniame audinyje. Tiriant tetraciklino atsidėjimą danties ir apatinio žandikaulio kauliniame audinyje nustatyta, kad 2012 metais 74,28 proc. jaunų lapių, 93,27 proc. suaugusių lapių, 82,31 proc. jaunų usūrinių šunų ir 82,92 % suaugusių usūrinių šunų suėdė jaukus su vakcina nuo pasiutligės
Gyvūnų augintinių vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumas 2006 – 2012 metais Lietuvoje buvo daugiau kaip 90 proc. Institute taip pat tiriami gyvūnų augintinių kraujo mėginiai iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Izraelio, Norvegijos ir kitų šalių.
Žmogaus pareiga rūpintis gyvūnais ir saugoti jų sveikatą. Pasiutligę galima kontroliuoti imunizuojant gyvūnus ir tokiu būdu juos apsaugoti nuo užsikrėtimo. Gyvūnų laikytojai privalo gyvūnus augintinius vakcinuoti nuo pasiutligės kasmet. Europos Sąjungos gyvūnai augintiniai turi turėti pasą, kuriame turi būti gyvūno augintinio identifikacijos numeris, vakcinacijos nuo pasiutligės duomenys.
Parengta pagal Lietuvos ir užsienio mokslinę literatūrą.