Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji reikalavimai dėl transriebalų kiekio maisto produktuose. Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose, nepriklausomai, kur jie pagaminti – Lietuvoje, Europos Sąjungos šalyse ir ne Europos Sąjungos šalyse, turi būti ne daugiau kaip 2 gramai transriebalų 100 gramų bendro produkte esančio riebalų kiekio. Remiantis Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliktų Lietuvos rinkai tiekiamų maisto produktų tyrimų duomenimis, transriebalų kiekiai tirtuose produktuose buvo labai įvairūs, deja, kai kuriuose saldainiuose, sausainiuose, vafliuose transriebalų buvo randama ženkliai daugiau, nei rekomenduojama. Maisto gamintojai bei tiekėjai pasiruošti griežtesnių reikalavimų įgyvendinimui turėjo 2 metus. Įsigaliojus naujoms teisės aktų nuostatoms, maisto produktai bus palankesni sveikatai ir saugesni be jokio papildomo ženklinimo.
Kas yra transriebalai?
Transriebalai (dar kitaip – transriebalų rūgštys arba riebalų rūgščių transizomerai (RRT)) yra tam tikra nesočiųjų riebalų rūgščių rūšis. Transriebalai yra pramoniniai ir natūralios kilmės. Natūraliai transriebalų yra atrajojančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų) riebaluose – jų mėsoje ir pieno produktuose. Transriebalai gaunami ir pramoniniu būdu. Pramoniniai transriebalai (dar literatūroje vadinami dirbtiniais transriebalais) susidaro cheminiu būdu iš dalies hidrinant augalinį aliejų. Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai yra pagrindinis pramoninių transriebalų šaltinis. Pramoniniai transriebalai susidaro, kai hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, naudojamais margarinuose ir komerciniam maisto ruošimui (viešajame maitinime ir maisto gamybos pramonėje). Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai yra patrauklūs maisto pramonei, kadangi pasižymi ilga tinkamumo vartoti trukme, yra stabilūs gruzdinant maisto produktus (gali būti pakartotinai kaitinami), jų pusiau kieta konsistencija tinkama kepinių, saldumynų ir greitai paruošiamo maisto gamybai.
Pramoniniai RRT neturi jokių teigiamų mitybinių savybių, jų kiekio sumažinimas ar pašalinimas iš maisto gali turėti tik teigiamą poveikį sveikatai.
Transriebalų poveikis sveikatai – neigiamas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais vis didėja mokslinių įrodymų, kad RRT vartojimas gali turėti neigiamą poveikį žmogaus organizmui ir sveikatai. Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, RRT gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga, miokardo infarktas, širdies vainikinių arterijų liga, vėžio, cukrinio diabeto bei nutukimo riziką, taip pat turėti žalingą poveikį nėštumui bei vaisiaus vystymuisi. Teigiama, kad jei daugiau nei 2 proc. paros maisto energijos gaunama iš RRT, rizika mirti nuo širdies ligų išauga 20-32 proc.
Įvairių klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad RRT gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje daugiau nei sotieji riebalai, be to, RRT gali didinti mažo tankio lipoproteinų (blogojo cholesterolio), kuris yra žinomas kaip faktorius, sukeliantis širdies ir kraujagyslių ligas, lygį ir sumažinti didelio tankio lipoproteinų (gerojo cholesterolio) lygį kraujyje. Taip pat, atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis, mono ir polinesočiosios riebalų rūgštys gali didinti II-tipo cukrinio diabeto atsiradimo riziką. RRT, įsiskverbusios į ląstelės sienelę, sumažina jos pralaidumą, elastingumą, o sumažėjus membranų pralaidumui hormonas insulinas negali visiškai pernešti cukraus iš kraujo į ląsteles, todėl padidėja rizika susirgti II-tipo diabetu.
2003 m. PSO techninėje ataskaitoje nurodyta, kad suvartojamų RRT kiekis turėtų būti kuo mažesnis – sudarytų mažiau kaip 1 proc. paros energijos (tai yra ne daugiau 2,2 g RRT per dieną žmogui, suvartojančiam 2000 kcal).
EFSA 2010 m. kovo 25 d. mokslinėje išvadoje teigiama, kad RRT nėra sintezuojami žmogaus organizme ir jų nereikia gauti su maistu.
Didelis transriebalų suvartojimas yra vienas iš koronarinės širdies ligos, kuri yra pagrindinė mirštamumo priežastis Europos Sąjungoje, išsivystymo rizikos veiksnių. ES dėl koronarinės širdies ligos 2014 m. mirė apie 623 tūkst. žmonių, arba mirštamumas siekė 12,6 proc.
Esama įrodymų, kad Danijos teisės aktuose įtvirtinus didžiausią leidžiamą pramoninių RRT kiekį, širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamų mirčių skaičius šioje šalyje sumažėjo[1]. Per 3 metus nuo šių tesės aktų įsigaliojimo mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų vidutiniškai sumažėjo apie 14,2 mirčių 100 000 asmenų per metus, palyginus su kontroline grupe.
Reikalavimai dėl transriebalų maisto produktuose griežtėja
Teisinis reglamentavimas dėl transriebalų maisto produktuose griežtėja Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.
Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose turi būti ne daugiau kaip 2 gramai transriebalų 100 gramų bendro riebalų kiekio. Šis reikalavimas netaikomas gyvūninės kilmės riebalams ir maisto produktams, kuriuose transriebalai susidaro ir egzistuoja natūraliai. Numatyta išimtis maisto produktams, kuriuose riebalų kiekis yra mažesnis kaip 3 procentai (pvz., kramtomoji guma, burnos kvapą gaivinančios pastilės ir pan.). Tokiuose produktuose didžiausias leistinas RRT kiekis turi būti ne didesnis kaip 10 gramų 100 gramų bendro riebalų kiekio. Šios nuostatos taikomos ne tik Lietuvos gamintojams, bet ir importuotojams, tai reiškia, kad visi rinkoje parduodami produktai bus saugesni ir sveikesni vartotojui.
Nuo 2021 m. balandžio 1 d. įsigalios Europos Komisijos reglamentas (ES) 2019/649 dėl riebalų rūgščių transizomerų, išskyrus natūraliai esančius gyvūniniuose riebaluose, naudojimo. Reglamento nuostata – riebalų rūgščių transizomerų (išskyrus natūraliai esančius gyvūniniuose riebaluose) kiekis galutiniam vartotojui skirtuose maisto produktuose ir tiekti mažmeninei prekybai skirtuose maisto produktuose neturi viršyti 2 g/100 g riebalų. Išimties mažesnio riebumo maisto produktams nebeliks. Taigi, nuo 2021 m. balandžio 1 d. visoje ES bus taikomi griežtesni reikalavimai dėl didžiausio leistino RRT kiekio.
Taip pat, reikėtų paminėti, kad JAV Maisto ir vaistų administracija 2015 m. paskelbė, jog transriebalai nėra visuotinai pripažinti saugiais ir per trejus metus turi būti pašalinti iš JAV tiekiamo maisto. Nuo 2018 m. JAV uždrausta naudoti pramoninius augalinius riebalus su transriebalais. Tačiau, atsižvelgdama į verslo prašymus, Maisto ir vaistų administracija pratęsė šių maisto produktų buvimą rinkoje iki 2020 m. sausio 1 d.
Pasaulio sveikatos organizacija nuo 2018 m. ragina valstybes šalinti pramoniniu būdu pagamintus RRT iš pasaulinės maisto tiekimo grandinės.
Kiek transriebalų yra maisto produktuose?
2015 m. gruodžio mėn. paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje teigiama, kad daugumoje Europos Sąjungos šalyse tirtų maisto produktų transriebalų yra mažiau nei 2 g/100 g produkto riebalų. Didžiojoje dalyje šių produktų transriebalų yra mažiau nei 0,5 g/100 g riebalų. Tačiau tyrimai taip pat rodo, kad Europos Sąjungos rinkoje yra ir tokių maisto produktų, kuriuose transriebalų kiekiai yra dideli, pvz., sausainių ar kukurūzų spragėsių, kuriuose transriebalų yra 40-50 g/100 g riebalų, nefasuotų kepinių, kuriuose transriebalų daugiau nei 2 g/100 g riebalų. Tyrimai rodo, kad pramoninių transriebalų kiekis kai kuriuose maisto produktuose kai kuriose Europos Sąjungos šalyse 2000 – 2013 metais mažėjo. Tačiau kai kuriose Rytų ir Pietryčių Europos šalyse transriebalų kiekis fasuotuose sausainiuose, pyraguose ir vafliuose nuo 2000-ųjų vidurio reikšmingai nemažėjo. Produktai, kuriuose nustatyti didesni transriebalų kiekiai, yra pramoninių transriebalų turintis maistas: kepimo riebalai, įskaitant skirtus pramonei, margarinas, margarinas kepiniams, pyragai, sausainiai ir kiti kepiniai, vafliai, konditerijos gaminiai, sriubos ir padažai.
Lietuvoje, prieš priimant teisės aktus dėl transriebalų kiekio ribojimo maisto produktuose, buvo vykdoma valstybinė transriebalų stebėsenos programa, kurios metu buvo paimti maisto produktų mėginiai iš gamintojų ir importuotojų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų duomenimis, ištirtuose maisto produktuose (konditerijos gaminiai: saldainiai, sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai, margarinai ir pan.) nustatytas transriebalų kiekis svyruoja nuo 0,1 iki 43 gramų 100 g produkto riebalų kiekio. Didžiausi transriebalų kiekiai buvo nustatyti saldainiuose (net iki 42 g/100 g), taip pat margarinuose ir tepiuose riebalų mišiniuose, sausainiuose, bandelėse bei vafliuose. Įvertinus atliktų tyrimų rezultatus buvo nustatyta, kad 54,3 % tirtų mėginių viršijo 2 g/100 g koncentraciją, todėl maisto pramonės gamintojai ir importuotojai buvo skatinami imtis transriebalų mažinimo priemonių, konditerijos gaminių ir kitų produktų gamintojai (šokoladinių saldainių, kepinių gamintojai) – keisti gamybos technologijas, naudoti aukštesnės kokybės žaliavas. Transriebalų kiekio maisto produktuose nustatymo tyrimai Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute tęsiami.
Pramoniniai riebalai plačiai vartojami maisto pramonėje, nes jie pigesni, lėčiau genda nei gyvulinės kilmės riebalai, atsparesni oksidacijai bei aukštai temperatūrai, patogūs vartoti konditerijos pramonėje, margarinų ir kitų tepamų riebalų mišinių gamyboje, jie pailgina produktų tinkamumo vartoti terminus, pagerina jų tekstūrą.
Keičiantis reikalavimams maisto pramonės gamintojai turėjo įvertinti gaminamą produkciją, žaliavas, galutinius produktus. Suprantama, kad kai kurie gamintojai, pavyzdžiui margarino, augalinių riebalų, susidūrė tam tikru iššūkiu – pakeisti gamybos technologiją, receptūrą, kad nepasikeistų produkto spalva, konsistencija, tekstūra, kai būtent iš dalies hidrinti augaliniai riebalai produktui suteikia šias savybes.
Kaip pavyzdys, Austrijos margarinų gamintojas pranešė, kad komercinių (parduodami perdirbimui) margarinų gamybos pakeitimo procesas truko 4–5 metus, o margarinų, kurie parduodami vartotojams, pakeitimas užtruko 2–3 metus. Danijos maisto pramonė turi taip pat gerą patirtį, transriebalus pašalino iš daugelio produktų, tame tarpe ir iš gruzdintų bulvyčių, spragėsių, įvairių kepinių, nes viešojo maitinimo įmonės pakeitė kepimui naudojamus augalinius riebalus. Panaši situacija, kai keičiami kepimui naudojami riebalai, ir Lietuvos viešojo maitinimo įmonėse.
Kaip ženklinami transriebalai maisto produktų ženklinimo etiketėse?
Pagal teisės aktų nuostatas, transriebalai nėra žymimi maisto produktų etiketėse. Galima atpažinti tik iš augalinių aliejų, kurie buvo naudoti maisto produktų gamyboje. Ženklinant maisto produktų sudėtyje esančius hidrintus rafinuotus augalinės kilmės aliejus ar riebalus reikia pažymėti ar jie yra visiškai ar iš dalies hidrinti nurodant „visiškai hidrintas“ arba „iš dalies hidrintas“. Visiškai hidrintas aliejus turi tik sočiąsias riebalų rūgštis, o iš dalies hidrintas – be kitų riebalų rūgščių turi ir transriebalų.
Šių metų lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojus teisės aktų nuostatoms, jog produktuose privalo būti ne daugiau 2 gramų transriebalų 100 gramų bendro riebalų kiekio, vartotojams nereikės nerimauti dėl per didelio jų kiekio. Visi maisto produktai tiekiami į rinką, t.y. pagaminti Lietuvoje, Europos Sąjungos šalyse ir ne Europos Sąjungos šalyse, bus palankesni sveikatai ir saugesni be jokio papildomo ženklinimo.
[1] Brandon J. et al. „Denmark’s policy on artificial trans fat and cardiovascular disease“, Americal Journal of Preventive Medicine, 2015.