Pasiutligė yra infekcinė liga, kuria serga ir žmogus, ir gyvūnai. Pasiutligė plačiai paplitusi Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Lietuvoje pagrindinis pasiutligės šaltinis yra rudosios lapės (Vulpes vulpes) ir usūriniai šunys (Nyctereutes procyonoides) (Mačiulskis et al., 2006). Laukinių gyvūnų vakcinacija yra pagrindinė pasiutligės likvidavimo ir prevencijos priemonė. 60–70 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų populiacijos pakanka, kad būtų nutrauktas pasiutligės virusų plitimo ciklas (EC, 2002).
Laukinių gyvūnų imunizacijai nuo pasiutligės naudojamos gyvų virusų modifikuotos ir rekombinuotos vakcinos. Gyvų virusų modifikuotos vakcinos gaminamos naudojant SAD (Street Alabama Dufferin) nusilpnintus virusus. Šie virusai buvo išskirti iš pasiutlige sergančių šunų Alabamos valstijoje (JAV) 1935 metais, vėliau nusilpninti užkrečiant pelių galvos smegenų ląsteles ir žiurkėnų inkstų ląsteles (BHK ląsteles) (SAD Berne) (Steck, 1982). Lietuvoje registruota Lysvulpen SAD Berne padermės nusilpnintų virusų vakcina. Rinkodaros teisės turėtojas – Bioveta a.s., Komenského 212 683 23 Ivanovice na Hané,Čekijos Respublika (Matouch, 2006; VMVT, 2011). SAD B19 ir SAD P5/88 vakcinos (Impfsoffwerk Dessau-Tornau) gaminamos naudojant SAD Berne padermės nusilpnintus virusus klonuotose BHK ląstelėse (Schneider, Cox, 1983). Lietuvoje registruota Rabifox gyvų nusilpnintų pasiutligės SAD P5/88 padermės virusų vakcina ir Fuchsoral gyvų nusilpnintų pasiutligės SAD B19 padermės virusų vakcina. Rinkodaros teisės turėtojas – IDT Biologika GmbH, Am Pharmapark, D-06861 Dessau-Roßlau, Vokietija (VMVT, 2011). Pasiutligės virusų padermės, gautos iš SAD Berne virusų padermės, gali būti sunkiai kontroliuojamos dėl patogeniškumo kitoms gyvūnų rūšims (EC, 2002).
Rabigen SAG2 yra gyva modifikuota vakcina rudosioms lapėms (Vulpes vulpes) ir usūriniams šunims (Nyctereutes procyonoides) nuo pasiutligės. Veiklioji medžiaga yra dvigubai mažesnio virulentiškumo mutavę virusai, išskirti iš SAD Bern padermės pasiutligės virusų dviem nuosekliais atrankos etapais, norint išvengti natūralios reversijos į tėvinę padermę. Vakcina naudojama lapėms ir usūriniams šunims aktyviai imunizuoti, nes sukelia specifinių antikūnų nuo pasiutligės susidarymą. Rinkodaros teisės turėtojas – VIRBAC S.A. 1ère Avenue 2065m L.I.D. 06516 Carros – Prancūzija (VMVT, 2011).
Gyvų virusų rekombinuotose vakcinose naudojamas pasiutligės viruso glikoproteinas. Lietuvoje registruota Raboral V-RG gyva vakcina. Veiklioji medžiaga yra virusai (Kopenhagos padermė) su pasiutligės virusų glikoproteinu (VMVT, 2011).
Visos vakcinos yra skystos, supilstytos į polietilenines kapsules ar pakelius, apgaubtus laukinių gyvūnų apetitą keliančiu jauku, kurio sudėtyje yra tetraciklinas. Pasiutligės virusų ar glikoproteinų minimalus kiekis vakcinos sudėtyje turi būti 10 kartų didesnis už apsauginę dozę (Blancou et al., 1986).
Virusų stabilumui labai svarbios yra vakcinų laikymo ir transportavimo sąlygos. Gyvų virusų modifikuotos vakcinos turi būti laikomos – 20ºC temperatūroje, o V-RG vakcinos – 2–8ºC temperatūroje (EC, 2002).
Vakcinos nuo pasiutligės turi būti saugios. Jų patogeniškumas turi būti tiriamas mėsėdžiams, paukščiams, nežmoginiams primatams, graužikams ir pelėms, turinčioms imuninės sutemos nepakankamumą. Nustatyta, kad SAD padermės yra patogeniškos pelėms ir kitiems graužikams. SAD Berne padermės patogeniškos babuinams (Bingham et al., 1992). V-RG vakcinos visiškai nepavojingos žmonėms ir aplinkai. 1999 metais JAV V-RG vakcinos sukelta neigiama reakcija buvo nustatyta nėščiai moteriai, kuri pasveiko negydant (Rupprecht, 2001; WHO, 2005).
Vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumas labai priklauso nuo virusų ir jauko stabilumo. Pavasarį ir vasarą virusų kiekis vakcinoje greitai mažėja. Jaukas greitai yra, esant aukštai aplinkos temperatūrai bei lyjant (EC, 2002).
Pavasarį didelę lapių populiacijos dalį sudaro lapiukai, kurie turi antikūnus prieš pasiutligės virusą. Tai įtakoja lapiukų vakcinacijos efektyvumą. V-RG vakcina yra pranašesnė už kitas vakcinas imunizuojant lapiukus, turinčius antikūnų prieš pasiutligės virusus (Blasco et al., 2001).
Pasiutligės vakcinų partijos kokybė ir saugumas prieš vakcinaciją turi būti tiriamas tarptautinėse pasiutligės referencinėse laboratorijose pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos standartus. Pagal Europos farmakopėjos rekomendacijas vakcinos vienos dozės vakcininis pasiutligės viruso padermės titras, užtikrinantis 100 proc. apsaugą, turi būti stabilus 25°C temperatūroje ne trumpiau kaip 7 dienas. Jaukas, gaubiantis vakcinos kapsulę ar paketėlį, turi būti stabilus aukštoje temperatūroje, t.y. ne trumpiau kaip 7 dienas gaubti kapsulę ar paketėlį ne žemesnėje kaip 40°C temperatūroje. Vakcinos efektyvumas rudosioms lapėms ir usūriniams šunims turi būti ne mažesnis kaip 90 proc. Šiuo metu vakcinacijai nuo laukinių gyvūnų pasiutligės rekomenduojama naudoti V-RG ir Rabigen SAG2 vakcinas (WHO, 2005; EMA, 2010).
Literatūra:
1. Bingham J., Foggin C.M., Gerber H., Hill F.W.G., Kappeler A., King A., Perry B.D., Wandeler A. 1992. Pathogenicity of SAD vaccine rabies vaccine given orally in Chacma baboons (Papio ursinus). Vet. Rec. Vol. 131. P. 55–56.
2. Blancou J., Schneider L.G., Wandeler A., Pastoret P.P. 1986. Vaccination du renard roux (Vulpes vulpes) contre la rage par voie orale. Bilan d’essais en station expérimentale. Rev. Ecol. (Terre Vie). Vol. 40. P. 249–255.
3. Blasco E., Lambot M., Barrat J., Cliquet F., Brochier B., Renders C., Krafft N., Bailly J., Munier M., Pastoret P.P., Aubert M. 2001. Kinetics of humoral immune response after rabies VRG oral vaccination of captive fox cubs (Vulpes vulpes) with or without maternally derived antibodies against the vaccine. Vaccine. Vol.19. P. 4816–4823.
4. EC (European Commission). 2002. Anonymous. The oral vaccination of foxes against rabies. Report of the Scientific Committee on Animal Health and Animal Welfare, October 2002, European Commission, 55 pages.
5. EMA (European Medicines Agency), 2010. European public assessment report (EPAR) RABIGEN SAG2. EPAR summary for the public. Internetinė prieiga 2011 m. sausio 9 d. http://www.ema.europa.eu
6. Mačiulskis P., Lukauskas K., Dranseika A., Kiudulas V., Pockevičius A. 2006. The epidemiological situation of enzootic rabies in the Republic of Lithuania over past ten years. Dodet B., Schudel a., pastorėt P.P., Lambard M. (eds.): Rabies in Europe. Dev. Biol. (Basel), Karger. Vol. 125. P. 29–32.
7. Matouch O., Vitasek J., Semerad Z., Malena M. 2006. Elimination of rabies in the Czech Republic. Dev. Biol. (Basel). Vol. 125. P. 141–143.
8. Rupprecht C.E., Blass L., Smith K., Orciari L.A., Niezgoda M., Whitfield S.G., Gibbons R.V., Guerra M., Hanlon C.A. 2001. Human infection due to recombinant vaccinia-rabies glycoprotein virus. New Engl. J. Med. Vol. 345. P. 582–586.
9. Schneider L.G., Cox J.H. 1983. Ein Fedelversuch zür oralen Immunisierung von Füchsen gegen die Tollwut in der Bundesrepublik Deutschland. Tierärztl. Umsch. 38:315–324.
10. Steck F., Wandeler A., Bischel P., Hafliger U., Schneider L. 1982. Oral immunisation of foxes against rabies. Laboratory and field studies. Comp. Immun. Microbiol. Infect. Dis. Vol. 5. P.165–171.
11. VMVT (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba), 2011. Lietuvos veterinarinių vaistų registras – Internetinė prieiga 2011 m. sausio 9 d. http://vetlt1.vet.lt/vr/
12. WHO (World Health Organisation), (2005). WHO expert consultation on rabies, first report. World Health Organisation, WHO Technical Report Series, 931, 1–87.